TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ką šveicarai padarė teisingai

2011 01 11 0:00
Greitai persitvarkiusi Šveicarija dar kartą pademonstravo, kad jos bankai verti didžiausio pasitikėjimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Amerikiečių savaitraštis "Newsweek", apžvelgdamas praėjusius metus, siūlo pasauliui pasimokyti iš Šveicarijos finansinio sektoriaus.

Šveicarija susidūrė su viena didžiausių finansinio sektoriaus griūčių pasaulyje, tačiau šiuo metu ji nustatinėja auksinius bankų reguliavimo standartus.

2008 metais kilus finansinei panikai šveicarai turėjo daugiau pagrindo nerimauti nei kas nors kitas. Šalies bankų, kurių priešakyje stovi "Credit Suisse" ir UBS, aktyvai sudarė neįtikimus 68 proc. Šveicarijos BVP (JAV šis skaičius siekia 70 proc.). Niekas nė nenumanė, kokia dalis šių paskolų bloga, tačiau visi žinojo, jog valstybė per maža, kad galėtų skirti didelę finansinę pagalbą per visuotinę bankų krizę. Kapitalo eksportas būtų sužlugdęs Šveicarijos franką, o kartu ir šalies ekonomiką. Šveicariją net imta lyginti su Islandija, kita maža valstybe, turinčia savo valiutą ir nesusijusią su pasaulio bankais. Šiuo metu tragiškai bankrutavusi Islandija tebėra apimta gilios recesijos ir gyvena palaikoma Tarptautinio valiutos fondo.

Tačiau Šveicarijoje nutiko priešingai - šiandien ji tarsi uola tarptautinėje audrų jūroje. Frankas dar labiau sustiprėjo ir tebėra viena stipriausių pasaulio rezervinių valiutų, o "Credit Suisse" ir UBS - vienais geriausiai kapitalizuotų bankų pasaulyje. Kapitalas plūsta į šalį ir kartu grįžta į Šveicarijos bankus. Tokia situacija visiškai skiriasi nuo JAV, kur Federalinis rezervų sistemos bankas vis dar pumpuoja pinigus į netvirtą bankininkystės ir nekilnojamojo turto sektorių, rodantį mažai taisymosi ženklų.

Vokietija, kita epinė krizės auka, taip pat smarkiai atsilieka nuo Šveicarijos. Vokietijos politikai kovoja su tariamais spekuliantais ir kiekvieną mėnesį pateikia naujų žinių apie anksčiau nežinomą aktyvų netekimą. Tuo metu niekada niekam nekilo abejonių, kad Šveicarija gali negrąžinti skolų, priešingai nei euro zonos šalys.

Ką šveicarai padarė teisingai? Pirma, šalies reguliavimo sistema ir centrinis bankas veikė greičiau ir tvirčiau nei daugumoje kitų valstybių. Tą vasarą, prieš 2008 metų rugsėjį, žlungant "Lehman Brothers", kai pasaulyje viešpatavo ramybė, šveicarai sunkiai dirbo mėgindami gelbėti blogas UBS paskolas, nes šio padėtis buvo blogiausia iš visų Šveicarijos problemų turinčių bankų, o juk šio banko balansinė sąskaita buvo keturis kartus didesnė nei visa Šveicarijos ekonomika. Smogus krizei, šalies centrinis bankas skubiai nacionalizavo dalį UBS aktyvų ir rekapitalizavo likusią dalį, priešingai nei elgėsi Europos šalių vyriausybės ar Vašingtonas - jie iki paskutinės minutės neketino teikti finansinės pagalbos, o kai pagaliau ryžosi, tai padarė taip netvarkingai, kad dauguma problemų liko tarsi pakibusios ore.

Antra, šveicarai nusprendė, kad griežtesnė bankų kontrolė ne tik apgins mokesčių mokėtojus nuo būsimų krizių ir nereikės bankams teikti finansinės pagalbos, tai teigiamai paveiks ir pačius bankus. Dėl lėtai atgaunamo pasitikėjimo globaline finansine sistema suvokimas, kad šveicarų bankai turės dirbti pagal daug griežtesnes taisykles (ir dėl to bus kur kas saugesni), grąžina pasitikėjimą svarbiausiems šios šalies klientams, t. y. pasiturintiems klientams, kurie leidžia šveicarų bankams tvarkyti savo pinigus.

Kad ir kurią sritį imtume, aišku, kad šveicarai nustatė griežtesnius reikalavimus. Nauji ambicingi planai, kuriuos pasiūlė 47 metų Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Philippas Hildebrandas, reikalauja, kad UBS ir "Credit Suisse" 19 proc. savo aktyvų laikytų rezerve, kai prireiktų padengti galimus praradimus. O tai beveik 3 kartus daugiau, nei reikalauja naujas pasaulinis 7 proc. standartas, kuris bus įvestas iki 2019 metų. Šveicarų bankams taip pat liepta laikyti daugiau pinigų, jei klientai staiga imtų atsiminėti didelius indėlius. Be to, 2009 metais Šveicarija viena pirmųjų pasinaudojo vadovų algų ir priemokų reguliavimo rekomendacijomis, kad neskatintų imtis perdėtos rizikos. Tačiau svarbiausia, kad P.Hildebrandas prisiekė, jog daugiau niekada mokesčių mokėtojai nebus laikomi bankų, kurie yra "per dideli, kad žlugtų", įkaitais. Tuo tikslu ir buvo pasiūlytas naujas taisyklių rinkinys, kuris privers bankus savo veiklą plėtoti keliuose filialuose, kurie krizės atveju galėtų būti likviduoti nesužlugdant pagrindinio padalinio - tai jau ėmėsi įgyvendinti tokie bankai kaip "Credit Suisse". Šioje srityje Šveicarija taip pat žengia kitų šalių priekyje.

Galima pamanyti, kad už tai, jog taip rūpinasi Šveicarijos bankų ateitimi, P.Hildebrandas bus labiau gerbiamas. Nieko panašaus - net Šveicarijos verslo spauda apkaltino jį tarptautine izoliacija. Tarptautinių finansų institutas, organizacija, kuri atstovauja didžiausiems pasaulio bankams, pakartotinai įspėjo dėl atskirų šalių perdėtos reakcijos į finansinę krizę. Kai kurios valstybės jaudinasi, kad griežtos šveicariškos taisyklės atneš jų bankams nuostolių. Dėl naujų reikalavimų padidinti kapitalą gali tekti skirti dar vieną injekciją iš mokesčių mokėtojų pinigų kai kuriems silpniausiems Vokietijos arba Jungtinės Karalystės bankams. Dabar, kai krizė ima trauktis, gali sumažėti ir spaudimas finansų sektoriui. Tačiau tai, kad Šveicarija sugebėjo greitai sugrąžinti stabilumą savo bankams, ekonomikai ir valiutai, turėtų tapti gera pamoka pasauliui, kuris gal pagaliau supras, kad gali būti dar blogiau, jeigu neseks Šveicarijos pavyzdžiu.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"