TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Kad ir kokios permainos vyktų JAV administracijose, Vidurio ir Rytų Europos šalių ateitis pirmiausia spręsis čia, tam tiesiog reikalinga atitinkama politinė valia"

2006 12 09 0:00

Prisistatydamas Jungtinių Amerikos Valstijų Senatui naujasis Pentagono vadovas Robertas Gatesas pripažino JAV prezidento George'o W.Busho politikos Irake pralaimėjimą. Dar anksčiau tai faktiškai padarė pats JAV prezidentas, kuomet nutarė atsisakyti ankstesnės strategijos pagrindinio sumanytojo ir vykdytojo Donaldo Rumsfeldo paslaugų.

Kuo naujojo amerikiečių gynybos vadovo strategija skirsis nuo dabartinės ir kaip atrodys - kol kas sunku pasakyti. Viena aišku: turbūt nė vieno mūšio Irake nepralaimėjusios JAV karinės pajėgos taip ir nelaimėjo karo. Nei nuslopinti smurto, nei laimėti irakiečių simpatijų jiems taip ir nepavyko.

Milžiniškos karo išlaidos - tiek piniginiu, tiek politiniu ir moraliniu požiūriu - jau ne tik beviltiškai sumenkino Busho populiarumą, bet ir išvargino Amerikos visuomenę. Todėl galima spėti, kad bus ieškoma būdų oriai pasitraukti. Mėginimai įtraukti į Irako bėdų sprendimą Siriją ir Iraną tokius planus, regis, patvirtina.

Kartu leidžiama dar kartą suprasti, kad jokių naujų didelio masto karinių akcijų šiame regione JAV rimtai nebeplanuoja. Tai nestebina, nes jau kurį laiką visiškai aišku, kad tam jos, ko gero, turėtų ryžtis visiškai vienos.

Kur kas sunkiau pasakyti, kokių padarinių permainos JAV administracijoje ir politikoje turės Europai ir tam regionui, kurį Kremlius vadina artimuoju užsieniu. Esama nuomonių, kad regionas - tai naujasis JAV prioritetas, bet kai kam atrodo, kad Vašingtonui pakaktų ir vienos - "atraminės" valstybės paramos. Tokia valstybė galėtų būti Lenkija. Tikrai nederėtų menkinti Lietuvai artimiausios ir turbūt draugiškiausios šalies svarbos ir įtakos regione bei mokėjimo ginti savo nacionalinius interesus, kurį ji pademonstravo per "mėsos karą" su Rusija. Tačiau tuo pat metu dera priminti, kad JAV ir visos Euroatlantinės bendrijos interesų raida Vidurio ir Rytų Europoje priklauso ne tik nuo lenkų ar amerikiečių. Situaciją ir JAV pasirinkimą dažnai lemia pačių Vidurio Europos šalių politinės bei visuomeninės aktualijos. Korupcijos lygis, politinis nestabilumas ir populistinių projektų sėkmė tiesiog daro šias šalis nepatikimas partneres.

Kita bėda - šių valstybių nesugebėjimas susitarti dėl regiono prioritetų ir konkrečių projektų. Lenkijos ir Lietuvos energetinio tilto epopėja, Latvijos vykdyta Lietuvos vežėjų blokada - tai tik du pavyzdžiai iš visos "sėkmingo bendradarbiavimo" mozaikos. Toks kontekstas palankus stiprėti vienos vienintelės valstybės - Rusijos -įtakai. Tam padeda ir energetinis vėzdas bei dėl rusų kalbos paplitimo itin prieinama propaganda. Kremliaus įtakos stiprėjimas kartu reiškia ir tolesnį minėtų problemų aštrėjimą - tai vyksta metodiškai ir nuolatos.

Taigi neatrodo, kad Vidurio Europos, ypač Baltijos šalys dėl savo problemiškos padėties turėtų pagrindo kaltinti "jankių abejingumą" ir "Vakarų išdavystę". Teisiškai jos jau pačios seniai yra tie Vakarai, o finansinės civilizuotos plėtros galimybės, kad ir ne tokios puikios kaip "senosios Europos", vis dėlto yra geresnės nei bet kada iki šiol. Taigi kad ir kokios permainos vyktų JAV administracijose, Vidurio ir Rytų Europos šalių ateitis pirmiausia spręsis čia, tam tiesiog reikalinga atitinkama politinė valia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"