TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kad kapitalizmas nežlugtų

2008 07 30 0:00
Dabartinė krizė verčia G.Sorosą griebtis už galvos.
AFP/Scanpix nuotrauka

George'as Sorosas užsidirbo milijardus spekuliuodamas valiuta. Tačiau jis mėgsta kalbėti kaip filosofas ir kritikuoti pasaulio ekonomiką. Savo mintis apie dabar pasaulį apėmusią krizę garsusis milijardierius ir filantropas išdėstė Vokietijos žurnalui "Stern".

"Esu spekuliantas. Spekuliuoju finansų srityje, bet taip pat labdaros bei filosofijos srityse. Ir šia, platesne prasme, didžiuojuosi esąs spekuliantas", - sako G.Sorosas. Milijardierius tvirtina, jog jau kurį laiką jis skatina geriau kontroliuoti finansines rinkas ir ypač laikytis kreditų suteikimo kriterijų. "Privalome geriau reguliuoti kapitalizmą, kitaip jis žlugs ir sužlugdys mus", - teigia jis.

Žaliavų prakeikimas.

Į klausimą, ar spekuliantai stumia pasaulį į dar gilesnę krizę keldami naftos ir maisto produktų kainas, G.Sorosas atsakė, kad yra ir objektyvių priežasčių, skatinančių kainų kilimą - tai paklausa ir pasiūla. Dauguma naftos gręžinių seni, gavyba dramatiškai mažėja, kaip Meksikoje ar Saudo Arabijoje, kurios yra svarbiausios Vakarų tiekėjos. Todėl rinkoje ir mažėja naftos pasiūla. Be to, daug naftos išgavėjų, laukdami dar didesnių kainų dėl augančios naftos paklausos Kinijoje ir Indijoje, stabdo jos gavybą. Kylančios kainos palaiko autoritarinius korumpuotus Venesuelos, Irano ir Rusijos režimus. "Tai lyg žaliavų prakeikimas, todėl spekuliantai nekalti", - daro išvadą G.Sorosas.

Milijardierius filosofas reikalauja, kad didiesiems Amerikos pensijų fondams būtų uždrausta prekiauti žaliavomis, o investiciniai fondai, norintys investuoti į žaliavų rinkas, mokėtų didesnį nei minimalų pelno mokestį. "Dabartinės varžybos dėl žaliavų man primena 20 metų senumo įvykius, kai visi buvo pamišę dėl vadinamojo "portfelio" draudimo. Tuomet investuotojai taip pat pažeidė rinkos pusiausvyrą, ir viskas pasibaigė 1987 metų akcijų krachu", - priminė G.Sorosas, sakydamas, kad dabar pasaulis patiria giliausią nuo ketvirtojo dešimtmečio finansinę krizę.

Neatsakingas skolinimasis

Didžiausia krizė gresia nekilnojamojo turto rinkoje. Ateinančiais metais daugiau nei 2 milijonai namų savininkų Amerikoje taps nemokūs. Nuo 1980 metų pradėta taikyti rinkos fundamentalizmo ideologija leido rinkoms laisvai vystytis, nes buvo atsisakyta valstybės poveikio priemonių, atšaukti visi apribojimai. Tai ne amerikiečių išradimas. Tokia ideologija išpopuliarėjo Margaret Thatcher laikais Didžiojoje Britanijoje, o Jungtinėse Valstijoje ją propagavo Ronaldas Reaganas, kalbėjęs apie "rinkos magiją". Šiuo metu šis prezidentas skelbiamas šventuoju, nors rinkoje nuolat pasireiškia ekscesai, kurių neįmanoma kontroliuoti.

JAV bankai ėmė mažus procentus už kreditus, dėl ko žmonės skolinosi vis daugiau. Tai buvo visiškai neatsakinga, nors vis dar buvo galima tikėtis, kad padėčiai pablogėjus, įsikiš valstybė. Taip ir nutiko prieš kelis mėnesius, kai faktiškai bankrutavo JAV investicijų bankas "Bear Sterns". Tuomet Centrinis bankas, siekdamas išvengti kitų katastrofų, į bankus supumpavo milijardus. G.Sorosas mano, kad dabar kaip tik jaučiamos didelio bumo ir klaidingos ideologijos pasekmės, žyminčios visuomenės gerovės eros pabaigą.

JAV nuosmukis neišvengiamas

Amerika ilgai "siurbė" pasaulio ekonomikos pinigus skolindamasi iš visur, nes doleris buvo laikomas bazine ir rezervų valiuta, šalis daugiau vartojo nei gamino. Bet dabar doleris kaip rezervų valiuta praranda savo reikšmę. Kainos kyla, virš amerikiečių galvų kaip Damoklo kardas pakibo namų ir kreditų krizė. "Nebeturime kuo žaisti", - daro išvadą G.Sorosas.

Jo nuomone, Europa taip pat elgiasi neteisingai - baimindamasi infliacijos ji didina palūkanas. "Tai neprotinga, recesija prasidėjo JAV, bet europiečiai importuoja šią recesiją."

Kalta ir politika

Milijardierius kritikuoja ir Amerikos politiką, tvirtindamas, kad JAV tapo didžiausia kliūtimi stabiliai ir teisingai pasaulio tvarkai palaikyti. "Blogiausia, kad George'as Bushas išnaudoja žodį "demokratija", kuriai propaguoti skyriau pusę savo turto, - pagiria pats save G.Sorosas, turėdamas galvoje savo Atviros visuomenės fondą. Baisiausiu G.Busho paveldu, sudariusiu prielaidas įžengti į Iraką, jis laiko teroristams paskelbtą karą. "Bushas pamynė mūsų pilietines teises ir mūsų konstitucijos pagrindus", - teigia milijardierius, norintis George'o Busho įpėdiniu Baltuosiuose rūmuose matyti Baraką Obamą, nes "tai ypatinga asmenybė, galinti pakeisti Ameriką". Finansininko nuomone, B.Obama geriau supranta pasaulį ir žmonių jausmus bei poreikius. Tuo tarpu Johnas McCainas - "prieštvaninis žmogus, per daug suaugęs su praeitimi. Jį išrinkus, būtų sulaukta to paties kaip išrinkus Herbertą Hooverį (išrinktas prezidentu 1929 metais, baigiantis jo kadencijai prasidėjo Didžioji depresija, -red.).

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"