TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kad užtektų šviesos

2010 01 13 0:00
D.MacKay - vienas garsiausių pasaulyje energetikos ekspertų.
Užsienio spaudos nuotrauka

Gruodžio 31 dieną uždarius Ignalinos atominę elektrinę lietuviai raginami kuo labiau taupyti elektros energiją, o Vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvių energijos šaltinių naudojimą. Garsus britų fizikas Davidas MacKay nusprendė baigti tuščiažodžiauti populiaria šiais laikais energijos taupymo tema. Atlikęs eksperimentą jis atsakė į klausimą, ar atsinaujinantys šaltiniai sugebės pakeisti iškastinį kurą.

Mokslininko kantrybės taurę perpildė per BBC radijo laidą išgirstas teiginys, kad ištraukus iš elektros lizdo kroviklį galima išvengti klimato katastrofos. Vienas jo kolega per Kembridžo universiteto surengtus debatus tvirtino, kad net visą pasaulį nuklojus saulės energijos generatoriais visiems elektros neužtektų. "Žinojau, kad šis teiginys negali būti teisingas. Todėl smarkiai supykau ir ėmiau skaičiuoti", - sakė mokslininkas.

Per savaitę D.MacKay parengė tinklalapį, kuriame išvardijo, kiek reikia saulės baterijų saulei šviečiant tam tikrą valandų skaičių, kad Jungtinę Karalystę būtų galima aprūpinti energija. Jis atsižvelgė į tai, kiek energijos britai išgaunama iš vėjo, aiškinosi, ar galima apsieiti be atominės energijos ir kiek iš tikrųjų naudingos potvynių jėgainės.

Skaičiavimai tapo perkamiausia knyga

Po ketverių metų darbo D.MacKay savo skaičiavimus apibendrino knygoje "Be karšto oro", kuri nelauktai tapo perkamiausia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Energijos koncernų direktoriai gyrė autorių už sąmojingą faktų pateikimą, o aplinkos apsaugos ministras Edas Milibandas padarė mokslininką savo patarėju.

Knygos mintis paprasta: D.MacKay apskaičiavo, kiek energijos europietis sunaudoja per dieną ir kiek energijos per dieną gali pateikti jos gamintojai. Taip galima sužinoti, kokio kiekio energijos per dieną reikia automobiliams ir kiek saulės baterijų pakaktų, kad neturėdami naftos europiečiai galėtų atlikti svarbiausias funkcijas.

Norėdamas palyginti gaminamos ir sunaudojamos energijos kiekį D.MacKay įvedė matavimo vienetą: kilovatvalandė per dieną (kWh/d) - neatsižvelgiant į tai, ar energija gaunama naudojant vėjo jėgą ar atomą, ar ji naudojama namams šildyti, automobiliams važiuoti ar mėsai gaminti (galvijams šerti ir transportuoti). Šis matmuo atitinka energijos kiekį, kurio reikia, kad 40 vatų kaitrinė elektros lemputė galėtų degti 24 val. be pertraukos. Vidutiniškai europietis kasdien sunaudoja energijos tiek, kiek 125 tokios lemputės. Pavyzdžiui, jei kiekvieną dieną žmogus automobiliu nuvažiuoja 50 kilometrų, sunaudojama 40 kWh. Karštai voniai kasdien reikia dar apie 5 kWh. Vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Keiptauną ir atgal reikia 10 950 kWh. Tokios sąnaudos atitinka 30 visus metus (365 dienas) be pertraukos degančių kaitrinių elektros lempučių sunaudojamą elektros energijos kiekį.

Kiek vėjo turbinų reikia norint vieną dieną aprūpinti elektra vienos šalies namų ūkius? D.MacKay apskaičiavo, kad Šiaurės jūroje vėjo turbinomis apstačius maždaug 30 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kiekvienas Jungtinės Karalystės gyventojas gautų tik apie 32 kWh, t. y. maždaug ketvirtį vidutiniškai per dieną sunaudojamo kiekio (125 kWh). Palyginimui: norint apšildyti britų šeimos namą, vidutiniškai reikia 24 kWh per dieną vienam asmeniui. Todėl net jei 10 proc. Vokietijos teritorijos būtų apstatyta saulės jėgainėmis, vis tiek vokiečiams energijos nepakaktų. Todėl D.MacKay klausia: "Kaip Vokietija išlaikys savo dabartinį gyvenimo lygį ketindama naudoti atsinaujinančią energiją?"

D.MacKay neragina statyti daugiau atominių elektrinių ir nepasisako prieš vėjo turbinas ar saulės baterijas. Jis tik siūlo diskutuoti remiantis faktais, o ne politinėmis manipuliacijomis. "Žmonės nenori atominių elektrinių ar vėjo jėgainių prie savo namų, nenori potvynių energiją naudojančių jėgainių jūroje ir, žinoma, nenori anglies, be to, dauguma tiki, kad energijos galima pasigaminti perdirbant augalus į biodyzelinį kurą. Bet juk negalime prieštarauti viskam! Priešingai, turėtume kuo greičiau rengti projektus, kurie užtikrintų mūsų energetinę ateitį", - sakė mokslininkas.

Ar pasaulį išgelbės atsinaujinantys šaltiniai?

D.MacKay primena, kad šiuo metu 90 proc. britų energijos poreikio patenkinama deginant iškastinį kurą. Kad šalis nebūtų priklausoma nuo naftos ir dujų, reikėtų pastatyti 300 naujų atominių jėgainių, arba 600 tūkst. vėjo turbinų; jos užimtų beveik pusę valstybės teritorijos.

D.MacKay teigia, kad techniškai įmanoma naudoti tik atsinaujinančią energiją, tačiau "savo problemų neišspręsime, net jeigu kiekvienas ant savo stogo pasistatys kelias saulės baterijas ar vėjo turbiną.

Saulės jėgainė Sacharoje galėtų aprūpinti visą Europą - pradedant namų šildymu ir baigiant pramone bei transporto priemonėmis. Bet šios saulės jėgainės plotas turėtų būti toks kaip Vokietijos teritorija - 357 021 kvadratinis kilometras.

Galima būtų naudoti ir alternatyvią - vėjo, vandens ir saulės energiją. Šiuo metu investuotojų grupė "Desertec" jau ieško pinigų 400 mlrd. eurų vertės projektui finansuoti. Iki 2050 metų milžiniška saulės jėgainė Sacharoje turėtų patenkinti 15 proc. Europos elektros poreikio. Kritikai šią idėją laiko iliuzija.

Grįžtant prie britų fiziką suerzinusio teiginio apie kroviklio šakutės ištraukimą iš elektros lizdo, reikėtų nurodyti, kad šį prietaisą, nekraunant mobiliojo telefono, ištraukus iš elektros lizdo, sutaupoma 0,01 kWh per dieną. To pakaktų vienam automobiliui važiuoti vieną sekundę. "Jei tai išgelbėtų pasaulį, vadinasi, galima būtų išgelbėti skęstantį "Titaniką" mėginant išsemti plūstančią vandens masę arbatiniu šaukšteliu", - šaiposi fizikas, kuris pats jau griebėsi radikalių priemonių. Kadangi jo naujai apšiltintam namui šildyti vis dar sunaudojama 30 kWh elektros per dieną, D.MacKay nustatė termostatą ties 13 laipsnių padala. "Padidinu tik tada, kai imu šalti. Bet šalta būna vis rečiau - organizmas pripranta." Jo išlaidos energijai sumažėjo perpus.

"Nenoriu teigti, kad vėjo turbinos ir saulės baterijos nenaudingos", - aiškino D.MacKay. Tai neišsenkantys energijos šaltiniai. Bet reikia suprasti viena: norint pakeisti iškastinį kurą, reikės milžiniškų pokyčių. "Laikas pritarti geriems sprendimams, o ne prieštarauti visiem siūlymams", - teigė jis.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"