TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kada prasideda valiutų karai

2010 10 22 0:00
Valiutų karas gali pakenkti ir taip lėtai atsigaunančiai pasaulio ekonomikai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasauliui gresia sunkiai užgesinama visuotinė kova - valiutų karas. Pastarosiomis savaitėmis valstybės švaistosi kaltinimais panaudojus neleistiną ginklą - valiutų nuvertinimą. Apie tai, kaip prasideda valiutų karai, rašo amerikiečių žurnalas "Foreign Policy".

Tarptautinio valiutos fondo direktorius Dominique'as Strauss-Kahnas įspėjo, kad valstybės nenaudotų savo valiutų kaip "politinių ginklų". Kada prasideda valiutų karas, sunku pasakyti. Jo užuomazgas pirmasis pastebėjo Brazilijos finansų ministras. "Pasaulis įsivėlė į valiutų karą", - pareiškė ministras.

Kol kas valiutų devalvacija primena pavienių valstybių pastangas atsilaikyti prieš pasaulinę ekonomikos krizę. Per kelias savaites į savo valiutų kursus įsikišo Japonija, Kolumbija, Tailandas, Pietų Korėja. Tokie veiksmai sulaukė atgarsio visame pasaulyje ir padidino priešpriešą tarp Vakarų bei Kinijos. JAV ir Europa kaltina kinus, kad šie sąmoningai išlaiko žemą juanio kursą.

Valiutų karai yra politiniai, ne ekonominiai. Vyriausybės dažnai kišasi į savo valiutų rinką. Viena vertus, jos gali didinti pinigų pasiūlą skatindamos prekybą ir mažindamos nedarbą. Kita vertus, mažindamos pinigų kiekį vyriausybės kovoja su infliacija. Bėda ta, kad valiutų kursai nekyla ir nekrenta tuštumoje. Jų permainos veikia viso pasaulio ekonomiką. Kai Kinija dirbtinai išlaiko mažą juanio kursą, Jungtinėse Valstijose kiniškos prekės parduodamos pigiau, didėja iškreiptas prekybos balansas.

Valiutų karas - nulinės sumos žaidimas: kur vienas laimi, kitas pralaimi. Kai daugelis valstybių devalvuoja valiutas tuo pat metu, kad padidintų eksportą, kitos šalys, tarkim, Brazilija, yra priverstos prisidėti prie valiutų kursų žaidimo. Tačiau visuotinis devalvavimas gali turėti neigiamų pasekmių visiems. Nestabilūs valiutų kursai gali iškreipti tarptautines investicijas, sulėtinti pasaulinės ekonomikos atsigavimą. Tai turi netiesioginių pasekmių dvišaliams santykiams. Kai valstybės kovoja dėl valiutos, jos sunkiai susitaria dėl dvišalių prekybos sutarčių. Be to, spaudimas dėl valiutos gali paskatinti Kiniją, pavyzdžiui, nepritarti JAV dėl sankcijų Iranui ar Šiaurės Korėjai.

Valiutų karai, priešingai negu tikri, neturi aiškios pradžios, tik gana aiškią pabaigą, paprastai panašią į visuotinį taikos susitarimą. 1985-aisiais, kai Japonija, o ne Kinija, buvo auganti Azijos ekonominė galia, britai, prancūzai, japonai, amerikiečiai ir Vakarų Vokietija pasirašė sutartį "Plaza", kuri išgelbėjo dolerį ir vokiečių markę. Šiandien kai kurios valstybės reikalauja, kad būtų sudarytas naujas susitarimas. Tiesa, dabar jį pasirašyti gali būti gerokai sudėtingiau. Prie derybų stalo sės tokios augančios šalys kaip Brazilija, Kinija ir Indija. Labiausiai tikėtina, kad išeitį pasaulio valstybės ras Pietų Korėjoje, kurioje lapkričio 20 dieną vyks G-20 susitikimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"