TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kada valgysime keptus tarakonus?

2011 09 10 0:00
Vabaluose yra nedaug cholesterolio ir riebalų, todėl toks maistas yra sveikas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) užsakymu bus atliekamas 3 mln. eurų vertės tyrimas, ar vabzdžiai yra tinkamas valgis europiečiams.

Skorpionų sriuba, salotos su skėriais ir bičių kremas desertui - gal skamba ir nelabai viliojamai, tačiau, ES valdininkų manymu, toks ateityje galėtų būti europiečių pietų meniu. Briuselio ekspertų teigimu, vabzdžiai ir kitokie pasišlykštėtini šliužai galėtų būti puikus maistas, kuriame gausu vertingų medžiagų. Be to, vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai - patiekalai iš vabzdžių tausotų aplinką, o jų gausi populiacija išspręstų maisto produktų trūkumą ateityje. Visą tai apgalvoję eurobiurokratai nusprendė užsakyti 3 mln. eurų vertės tyrimą, kad tikrai išsiaiškintų, kokia gi ta maistinė kirmėlių vertė. Gali būti, kad teigiami tyrimo rezultatai žmones paskatintų atkreipti dėmesį į egzotišką maistą, kuris ilgainiui taptų kasdiene europietiškos virtuvės dalimi.

Vabzdžiaėdžiai tvirtina, kad vabaluose yra nedaug cholesterolio ir riebalų, todėl toks maistas yra sveikas. Pavyzdžiui, vieno tyrimo duomenimis, mažuose žioguose yra net 20 proc. baltymų ir vos 6 proc. riebalų. Palyginimui - jautienoje yra 24 proc. baltymų ir 18 proc. riebalų. Svirpliai turi daug kalcio, termitai - geležies, o šilkverpių lervoje yra visos paros vario ir vitamino B2 norma. Kai kurie netgi tvirtina, kad bitės skatina lytinį potraukį.

Vabzdžiai išleidžia kur kas mažiau šiltnamio dujų nei galvijai, jiems reikia mažiau ėdesio. Be to, jų tiesiog knibždėte knibžda: vienam žmogui tenka 200 kilogramų vabalų ir kirmėlių biomasės. Ne veltui Europos Komisija (EK) paskelbė konkursą tyrimui "Vabzdžiai kaip naujas baltymų šaltinis". Ši Europos institucija norėtų išsiaiškinti ne tik vabzdžių maistinę vertę, bet ir tai, ar jie nesukelia alerginių reakcijų. Vageningeno universiteto profesorius Marcelis Dicke'as, kuris norėtų pretenduoti į paramą šiam tyrimui, tvirtina: "2020-aisiais jūs jau pirksite vabzdžius prekybos centruose. Tada labai stebėsimės, kad 2011-aisiais žmonės negalėjo patikėti, kad taip bus."

"Žiūrėkite, žmonės jau valgo baklažanus, sušį - tokių dalykų anksčiau nebuvo. Manau, pirmiausia pradėsime nuo vabalų padažuose ir mėsainiuose. Sumalti jie atrodys kur kas gardesni", - tikino M.Dicke'as. Anot jo, vabalai biologiškai yra panašūs į kiautuotuosius vėžiagyvius. Profesorius siūlo žiūrėti į skraidančius vabzdžius kaip į "dangaus krevetes". "Ateityje nebepakaks tradicinių baltymų šaltinių, nes nebebus iš ko maitinti augančios gyventojų armijos. Įprastos mėsos kaina pasieks neregėtas aukštumas. Tad ES turi ką nors daryti, kad garantuotų maistą savo piliečiams", - teigė olandas.

Tačiau yra ir skeptikų, netikinčių, jog vabzdžiai išspręstų visas žmonijos problemas. Vienas jų - britų Nacionalinio istorijos muziejaus entomologas Stuartas Hine'as. Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje sandėlio, pilno skėrių, šildymas kainuotų per brangiai. Be to, grėstų ir vabzdžių ligos, nuo kurių per vieną dieną galėtų išmirti visas ūkio "derlius". "Vabzdžiai - tiesiog fantastiška idėja; tačiau jų nepakanka, jei pasaulis nori išspręsti maisto problemą. Mums reiktų pagalvoti apie ką nors efektyvesnio, pavyzdžiui, didžiules cisternas su apvaliosiomis kirmėlėmis", - aiškino mokslininkas. Jis perspėjo, kad tokius gyvius geriausia valgyti išvirtus, nes nežinia, kokie parazitai juose gyvena. "Daugumoje kultūrų, kur valgomi vabzdžiai, jie verdami", - sakė S.Hine'as. Be to, ES jau paprašė nacionalinių priežiūros institucijų ištirti, ar egzistuoja kokie nors vabzdžių valgymo įpročiai.

Tačiau bendrovės "Edible" vadovas Toddas Daltonas, kuris tiekia vabzdžius kelioms parduotuvėms Jungtinėje Karalystėje, gana skeptiškai vertina ES užmojus. "ES tiesiog švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Žmonės nepradės valgyti vabzdžių vien dėl to, kad Bendrija imasi kažkokių tyrimų. Būtų puiku, jei taip nutiktų, tačiau mūsų valgymo įpročiai nepasikeis tol, kol neišnyks mūsų prietarai dėl tokių gyvių valgymo", - sakė verslininkas.

Europoje ir anksčiau mėginta įdiegti tradiciją valgyti vabzdžius. 1885 metais Viktorijos laikų rašytojas Vincentas Holtas parašė knygą, kurioje užsiminė, kad skurdžiau gyvenantys kaimiečiai galėtų išbandyti tokius patiekalus kaip vėdarėlių padažas. Tačiau ši idėja neprigijo.

O tuos, kurie šiuo metu valgo šeštadienio pietus, reikėtų įspėti: tyrimų duomenimis, tiek daug vabzdžių dalelių patenka į mūsų maistą, kad vienas žmogus per metus suvalgo maždaug pusę kilogramo vabalų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"