TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kai kalbos nesutampa su veiksmais

2014 11 12 6:00
Jeaną-Claude'ą Junckerį persekioja politinės praeities Liuksemburgo vyriausybėje šešėliai. spiegel.de nuotrauka

Neseniai Europos Komisijos (EK) pirmininko pareigas pradėjęs eiti ilgametis Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude‘as Junckeris kaltinamas savo šalyje sukūręs Europos Sąjungos (ES) teisės aktams prieštaraujančią mokesčių sistemą. Yra manančiųjų, kad dėl to jam gali tekti atsistatydinti.

Vokietijos naujienų portalas "Der Spiegel" skelbia, jog pirmas viešas J.-C. Junckerio, kaip EK pirmininko, pasirodymas buvo gana simbolinis. Mėnesio pradžioje jis lankėsi Frankfurte ir čia pristatė naują buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio knygą „Aus Sorge um Europa“ („Susirūpinęs Europa“). Joje perspėjama, kad nacionaliniai interesai gali pakenkti Europos idealams.

Tai ne pirmas kartas, kai J.-C. Junckeris propaguoja panašias idėjas. Pavyzdžiui, 2012-ųjų gruodį per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą jis neapsikentęs pratrūko: „80 proc. laiko kalbame tik apie nacionalinius šalių interesus. Taip tęstis nebegali!“ Panaši retorika padėjo jam pakilti nuo nedidelės valstybės politiko iki gerai žinomo Europos gynėjo. Dabar, pasiekęs savo europinės karjeros viršūnę, J.-C. Junckeris susiduria su didelėmis problemomis. Susiklosčius tokiai situacijai net kai kurie jo patarėjai ėmė svarstyti, ar EK pirmininkui neteks trauktis iš neseniai pradėtų eiti pareigų.

Praėjusią savaitę keli žiniasklaidos kanalai paskelbė išsamią ataskaitą apie priemones, kurias taikė Liuksemburgo pareigūnai, siekdami padėti užsienio bendrovėms išvengti mokesčių. Šios taktikos, dažnai kurtos drauge su įmonių vadovais, leisdavo į Liuksemburgą privilioti tarptautinių kompanijų. Nykštukinė valstybė savo ruožtu gaudavo mokestinių pajamų, kuriomis priešingu atveju nebūtų galėjusi džiaugtis.

Tačiau tokie abipusiai naudingi ryšiai buvo nuostolingi Liuksemburgo partnerėms Europoje ir pačiai Bendrijai. J.-C. Junckeris 19 metų dirbo Liuksemburgo premjeru ir tuomet jo šalies mokesčių sistema buvo vienas iš tų nacionalinių interesų, kuriais politikas taip dažnai skųsdavosi.

„Kūrybiška interpretacija“

Tiesa, paaiškėjusi informacija nėra jau tokia šokiruojanti. Vienas Vokietijos ministras per renginį, skirtą 25-osioms Berlyno sienos griūties metinėms paminėti, pabrėžė, kad visi apie tai žinojo, o Liuksemburgo mokesčių sistema atitiko teisės aktus, net jeigu jie ir buvo „kūrybiškai interpretuoti“. Tačiau ar politikui, atstovaujančiam savo šalies nacionaliniams interesams, turėtų būti keliami kitokie reikalavimai nei EK pirmininkui, atsakingam už ES sutarčių vykdymą? Daugelis į šį klausimą vienareikšmiškai atsako „taip“. Čia ir slypi politinė dilema, su kuria susiduria J.-C. Junckeris.

Vadovaudamas vyriausybei J.-C. Junkeris, kuris kelerius metus dirbo ir finansų ministru, padėjo transformuoti Liuksemburgą į mokesčių rojų ir trukdė tarptautinėms institucijoms tirti šalies mokesčių sistemą. Kai 2004-aisiais prie jo vyriausybės kaip koalicijos partneriai prisijungė socialdemokratai, ministrų kabinetas sutiko sudaryti darbo grupę, kad ši išsiaiškintų, ar Liuksemburgo mokesčių įstatymai atitinka tarptautinius standartus. Tačiau grupė taip ir nepradėjo veikti.

Lapinas vištidėje

Už konkurenciją ES atsakingoms institucijoms greitai tapo aišku, kad pagalbos iš J.-C. Junckerio šioje srityje nesulauks. Tik 2013-ųjų gruodį, kai jo partija per rinkimus prarado daugumą Liuksemburgo parlamente, už konkurenciją atsakingas ES komisaras Joaquinas Almunia gavo informacijos dėl abejotino teisėtumo mokestinių lengvatų.

Kol kas EK teigia galinti įrodyti, kad Liuksemburgas teikė neleistiną valstybės pagalbą dviem atvejais, ir pradėjo tyrimus dėl kompanijų „Amazon“ bei „Fiat Chrysler Automobiles“ filialų. Danijos atstovė Margrethe Verstager, perėmusi postą iš J. Almunios, greičiausiai tęs savo pirmtako darbus šioje srityje. Galimas dalykas, kad panašių tyrimų bus pradėta ir daugiau.

Į praėjusios savaitės pranešimus EK pirmininkas stengėsi reaguoti ramiai, tačiau paskutinę akimirką pranešė nedalyvausiąs suplanuotoje viešoje diskusijoje.

Europos Parlamentas (EP) atrodė labiau susirūpinęs, o jo pirmininkas Martinas Schulzas pareikalavo pateikti daugiau informacijos apie minėtus atvejus. EP kairiųjų grupė paragino J.-C. Junckerį pasiaiškinti dėl savo politikos parlamentarams ir pareiškė ketinanti surengti balsavimą dėl pasitikėjimo juo dar šią savaitę. Toks balsavimas privalo įvykti, jei to pageidauja 10 proc. parlamentarų.

Vienas kairiųjų lyderių sakė, kad asmuo, užtikrinęs galimybę vengti mokesčių dideliu mastu ir sukūręs netinkamą sistemą, negali vadovauti EK. O liberalai - dauguma jų balsavo už J.-C. Junckerį - palygino Komisijos pirmininką su lapinu, kuriam buvo patikėta saugoti vištidę.

Kol kas mažai tikėtina, jog J.-C. Junckeris praras savo postą, tačiau situacija gali pasikeisti. Jei bus įrodyta, kad Liuksemburgo vyriausybė teikė neteisėtą pagalbą užsienio kompanijoms, buvusiam šalies premjerui grės kaltinimai metų metus laužius ES teisę. Bendrijos teisininkai jau nagrinėja klausimą, ar atsistatydinus EK pirmininkui portfelius turėtų grąžinti ir kiti 27 komisarai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"