TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kai liejasi kraujas, diplomatija nebegelbsti

2014 04 18 6:00
Krymo gyventojai stebi tiesioginę kasmetinės V.Putino klausimų-atsakymų serijos transliaciją. AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo vasario vis aštrėjančią kruviną Ukrainos krizę vakar dar kartą buvo bandoma spręsti diplomatiniu būdu. Tačiau įtikinti Kremlių nusileisti ar bent pripažinti tikruosius savo ketinimus nepavyko. Tuo metu Ukrainoje padėtis darosi itin nestabili ir nesaugi.

Už derybų stalo Ženevoje buvo susirinkusi bene rimčiausia kompanija nuo krizės pradžios: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, jo kolega iš Ukrainos Andrijus Deščycia, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. Tačiau, dar prieš prasidedant jų pokalbiui, mažai kas tikėjosi, kad jis duos kokių nors realių rezultatų.

Prieš derybas, trečiadienį, Jungtinės Valstijos patikino, kad rengia naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei susitikime nepavyks įtikinti Maskvos nusileisti. Vis dėlto manoma, kad griežčiausios galimos sankcijos, kurios smogtų svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, būtų įvestos tik tokiu atveju, jei Rusija surengtų didžiulio masto invaziją į Ukrainą. Amerikiečių nuomone, geriausias rezultatas būtų pasiektas tokiu atveju, jei sankcijas Maskvai JAV įvestų vienu metu su ES, kurią su Rusija sieja kur kas glaudesni ekonominiai ryšiai. Tačiau pripažįstama, kad 28 nares turinčiai Bendrijai reikia daugiau laiko sankcijų procesui.

A.Deščycia savo poziciją aiškiai išdėstė dar prieš derybas. Kijevas nori, kad Rusija neberemtų teroristinės veiklos Rytų Ukrainoje ir atitrauktų savo karius nuo šalies sienų. Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat reikalauja, kad Maskva patvirtintų Krymą esant „neatskiriama Ukrainos dalimi“, išvestų iš pusiasalio savo pajėgas ir atšauktų parlamento leidimą panaudoti rusų kariuomenę Ukrainos teritorijoje.

Ragina siekti dialogo

Aukšti Rusijos pareigūnai vienbalsiai neigia, kad Maskva yra pasiuntusi elitinių specialiųjų pajėgų būrius į Rytų Ukrainą, ir tokius kaltinimus vadina paranojiškais. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar pirmą kartą viešai pripažino, kad rengiantis separatistiniam Krymo referendumui Rusijos kariai pusiasalyje vis dėlto buvo dislokuoti. Anot prezidento, jų užduotis buvo užtikrinti, kad krymiečiai galėtų laisvai pareikšti savo valią. „Mes turėjome imtis būtinų priemonių, kad įvykiai nesiklostytų taip, kaip jie šiandien klostosi Ukrainos pietrytinėje dalyje“, – sakė V.Putinas.

Rusijos vadovas teigė, kad Kijevo sprendimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į rytinę Ukrainą, užuot siekus dialogo su šio regiono rusakalbiais gyventojais, yra „labai rimtas nusikaltimas“ ir vienintelė išeitis iš šios krizės, galinčios peraugti į pilietinį karą, – dialogas su neramių regionų gyventojais ir tinkamas rusakalbių teisių bei interesų užtikrinimas.

V.Putinas taip pat sakė, kad labai tikisi, jog nebus „priverstas pasinaudoti teise“ pasiųsti šalies ginkluotųjų pajėgų į Ukrainos teritoriją. Tokią „teisę“ jam kovo 1 dieną esą suteikė parlamentas.

Rusijos prezidentas taip pat paaiškino, kad Krymo prijungimas prie Rusijos iš dalies susijęs su padidėjusia tikimybe, jog Ukraina kada nors įstos į NATO, o Rusijos karinės pajėgos bus „išstumtos“ iš Juodosios jūros regiono ir pakeistos Aljanso pajėgomis. Tačiau tame pačiame interviu jis sakė, kad prisijungti pusiasalį nusprendė tik paaiškėjus referendumo rezultatams ir kad rusams nėra visiškai jokio pagrindo baimintis NATO plėtros.

Neišvengė aukų

Ukrainos vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad naktį į ketvirtadienį per susišaudymą pietrytiniame Ukrainos Mariupolio mieste žuvo trys prorusiški separatistai.

Incidentas įvyko, kai apie 300 žmonių, ginkluotų šaunamaisiais ginklais ir Molotovo kokteiliais, mėgino atakuoti VRM pajėgų bazę. Nacionalinės gvardijos nariai paleido įspėjamuosius šūvius. Po perspėjimo atakai pasikartojus, kariai ėmė šaudyti į užpuolikus. Kaip sakoma ministerijos pranešime, saugumo pareigūnai iš suimtųjų konfiskavo ginklų, ryšio priemonių ir „rusiškų mobiliųjų telefonų“. Nė vienas iš VRM karių nenukentėjo.

Pietų ir Rytų Ukrainos miestų gatvėmis vaikščioja gerai ginkluoti kariai be atpažinimo ženklų. Ant perimtų Ukrainos šarvuočių, stovinčių priešais užimtus vyriausybinius pastatus, skleidžiamos Rusijos vėliavos. Situacija gana panaši į buvusią Kryme prieš referendumą, tačiau vietos gyventojų entuziazmas daug ryškesnis: mįslingiesiems kariams žmonės neša vandenį ir cigaretes, o merginos jiems teikia gėles. Gyventojai džiugiai fotografuojasi su žaliaisiais žmogeliukais, o pravažiuojančius šarvuočius sveikina plojimais.

Chaosas Kryme

Atrodytų, Krymo gyventojai į situaciją Pietryčių Ukrainoje turėtų žvelgti su šiokiu tokiu palengvėjimu. Juk jie turi tai, ko taip siekia separatistinės Ukrainos teritorijos - Rusijos globą. Tačiau pusiasalyje vyraujantis chaosas verčia abejoti Rusijos gebėjimu užtikrinti stabilumą aneksuotoje teritorijoje.

Maskva ir jos statytiniai Krymo vyriausybėje į prisijungimą žvelgia labai optimistiškai. Anot jų, pusiasalis gauna nemenką finansinę pagalbą ir visos problemos netrukus bus išspręstos, o 2015 metų sausį Krymas bus visiškai integruotas į Rusijos sistemą.

Tačiau tikrovėje paprastiems krymiečiams kyla begalės neaiškumų ir kasdienių problemų. Kai kuriose vietose mėsos, benzino ir cukraus kainos pakilo net trečdaliu. Teritorijos statuso pakeitimas kelia daugybę klausimų studentams ir mokytojams. Ar ukrainietiški diplomai bus pripažinti Rusijos aukštojo mokslo įstaigose? Ar mokytojai turės persikvalifikuoti, norėdami dirbti Rusijoje?

Visiškai pakriko regiono teisinė sistema. Čia negalioja Ukrainos įstatymai, nes pusiasalis tarsi priklauso Rusijai. Šios teisės aktai irgi neveikia, nes visi čia praktikuojantys teisininkai neišmano rusų teisės. Pilietybės klausimas taip pat virto didžiuliu galvos skausmu vietiniams. Kryme įsteigti specialūs departamentai, kurie turėtų patenkinti išaugusią paklausą, bet net ir prie jų driekiasi ilgos eilės. Tiems, kurie nori išlaikyti Ukrainos pilietybę, buvo nustatytas griežtas terminas. Jis baigiasi šiandien. Krymo gyventojai, aiškiai neišreiškę savo noro toliau likti ukrainiečiais, jau rytoj automatiškai taps Rusijos piliečiais.

Daugiausia kasdienių sunkumų žmonėms kyla dėl valiutos. Niekas, atrodo, gerai nežino, ką turėtų veikti su naujais pinigais, atsiradusiais per vieną naktį. Daugelyje nedidelių parduotuvių prekės vis dar nurodomos grivinomis, nors rublis ir tapo oficialia regiono valiuta dar kovo 24 dieną. Didesniuose prekybos centruose kainos nurodomos ir rubliais, ir grivinomis, tačiau grąžą kasos aparatai išduoda tik ukrainietiška valiuta.

Be to, vietinė ekonomika skaudžiai kenčia dėl svarbiauso pajamų šaltinio - turizmo trūkumo. Kruiziniai laivai aplenkia Jaltos ir Sevastopolio miestus, griežta Rusijos vizų politika taip pat nevilioja lankytojų. Joks kitas sektorius čia nebuvo taip gerai išplėtotas, kaip turizmas, tad prarastos pajamos pusiasalio gyventojams atsilieps tikrai skaudžiai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"