TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaimynes kiršina energetinės ambicijos

2012 03 19 6:08

Lenkija nori pasistatyti daugiau atominių elektrinių, bet tam prieštarauja Vokietija, kuri stebisi lenkų aplinkosaugininkų neišprusimu. Skirtingos energetikos filosofijos gali pakenkti dviejų sąjungininkių draugiškiems santykiams.

Augant ekonominiam ūkiui, Lenkijai prireikė vis daugiau elektros, kasmet jos išnaudojama 4 proc. daugiau. "Anglys baigiasi, vėjai nestiprūs, saulė retai šviečia. Mums reikia branduolinės energetikos", - aiškino mažo miestuko Redos meras Krzysztofas Krzemiskis. Čia, ant Zarnowieco ežero kranto jis tikisi kada nors išvysti atominę jėgainę. Apie 90 proc. elektros dabar pagaminama iš anglių, bet Lenkija turi paisyti tarptautinių įsipareigojimų mažinti anglies dioksido emisijas, atsižvelgti į Europos Sąjungos skatinimą diversifikuoti energijos išteklius.

Trukdo ir skalūnas, ir atominės jėgainės

Tačiau rytinių Vokietijos žemių valdytojai priešinasi tokiems planams, nes atominės jėgainės išdygtų po pat jų nosimis. Brandenburgo ir Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos valdytojai į pagalbą pasikvietė net Berlyną. Jie prašo lenkų sekti Vokietijos pėdomis ir atsisakyti branduolinės energijos. "Jei kas nors nenori statytis branduolinių jėgainių, tai jų problema", - į tokius prašymus atsakė lenkų premjeras Donaldas Tuskas. Valstybinė energetikos kompanija PGE planuoja pastatyti du reaktorius, vienas jų bus ant Zarnowieco kranto.

Vokiečiai baisisi ir Lenkijos planais kasti skalūno dujas. Europos Parlamento narys, aplinkosaugos ekspertas Jo Leinenas iš Vokietijos reikalauja, kad ypatingas procesas, vadinamas vandens smūgio technologija (angl. fracking), būtų griežčiau kontroliuojamas. Mat atliekant šią procedūrą kyla rizika chemikalais užteršti gruntinį vandenį.

Buvęs Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Januszas Reiteris baiminasi, kad ginčai dėl branduolinės energetikos ir skalūnų dujų vėl pažadins seną priešpriešą. "Energetika - politinis klausimas, keliantis daug emocijų. Daugeliui Vokietijos aplinkosaugininkų atrodo, kad ant kortos pastatyta žmonijos ateitis", - sakė jis. Tuo metu lenkams atrodo, kad vokiečiai turėtų susilaikyti nuo kritikos - juk tiek metų patys naudojosi branduolinės energetikos pranašumais. Be to, juos graužia ir neteisybės jausmas. Du trečdalius visų reikalingų dujų Lenkija perka iš Rusijos kompanijos "Gazprom", kuri Vidurio Europos valstybėms yra nustačiusi aukštesnes kainas nei partneriams iš Vakarų. Varšuva dabar moka 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų, o Vakarų Europos šalys vidutiniškai - po 300 dolerių. Dar labiau lenkus piktina tai, kad nepasitarę su Varšuva Maskva ir Berlynas sukirto rankomis ir per Baltijos jūrą nutiesė dujotiekį, kuris buvo atidarytas pernai rudenį.

Aklas tikėjimas saule

Pati Vokietija tapo savo ekologiškos energetikos įkaitu. Vis sunkiau įgyvendinti projektus, susijusius su saulės energija, nes valstybinės subsidijos šiems projektams senka, po metų jos mažės trečdaliu, o saulės baterijų gamintojai bankrutuoja. Berlyne neseniai tūkstančiai šio sektoriaus darbuotojų, bijančių prarasti darbo vietas, surengė demonstraciją. Valdžia tikina, kad jų sugalvota schema puikiai suveikė, tačiau biudžetas išseko. Vis dėlto pramonei sunku išgyventi permainas. "Saulės baterijų gamintojams daromas labai didelis spaudimas, nes esame perteklinė rinka, todėl sunku parduoti gaminius normalia kaina", - sakė bendrovės, gaminančios saulės baterijas, "Q.Cells" vadovė Ina von Spies. Kinijos gamintojai parduoda kur kas pigesnes saulės baterijas, todėl vokiečiams neįmanoma konkuruoti.

Be to, klausimas, ar apskritai Vokietijai vertėjo eiti šiuo keliu - juk saulė čia nešviečia visus metus. Saulėtų dienų Vokietijoje būna tiek pat, kiek Aliaskoje, o Ispanijoje - net tris kartus daugiau. Taigi ispanų saulės energija galėtų būti trečdaliu pigesnė nei vokiečių. Kai saulė nešviečia, tokios energijos kaina gerokai šoktelėja. Tad vokiečiams kur kas labiau apsimoka vėjų jėgainės ir hidroenergetika. Baisiausia Vokietijos aplinkosaugininkams yra tai, kad pernai uždarius visas branduolines jėgaines energijos trūkumą tenka kaišioti ta pačia atomine energija, tik iš čekų, prancūzų ir lenkų elektrinių.

BBC, "Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"