TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip gelbėti Kiprą nuo bankroto

2013 01 16 4:38
Penktadienį į Limasolį atskridusi A.Merkel susitiko su greičiausiai kitu Kipro prezidentu tapsiančiu N.Anastasiadesu. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Dar vienai euro zonos šaliai gresia bankrotas. Kipras prašo 12 mlrd. eurų savo bankams gelbėti.

Kipras kitaip atrodo nei kitos Europos Sąjungos valstybės, mat jame nepaprastai daug užrašų rusų ir kinų kalbomis. Nikosijoje užregistruota daugiau įmonių, negu iš tiesų veikia, ir tai viena priežasčių, kodėl euro zonos politikai neskuba skirti Kiprui kredito, kad išgelbėtų jį nuo bankroto. Ypač tam priešinasi Vokietija, nes kaip sakė dabartinis jos Socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis, "vokiečių mokesčių mokėtojai net negali įsivaizduoti, kad jiems reikės gelbėti Kipro bankus, kurių verslo modelis paremtas mokesčių slėpimu". Praėjusį penktadienį Kipre apsilankiusi kanclerė Angela Merkel taip pat pareiškė, kad šiai šaliai "nebus sudarytos jokios specialios sąlygos".

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas teigia neturintis įrodymų, kad Kipro bankai slepia mokesčius, be to, kaip sako Europos Sąjungos aukšto rango diplomatas, jei Kipras gaus prašomus 12 mlrd. eurų, bus išgelbėti ne tik jo bankai, bet ir stabilizuota finansų sistema, kuriai gresia žlugimas. Tuomet pražūtų ir milijoniniai bankų indėliai, nors greičiausiai bus spėta juos perkelti kitur. "Jei euro zonos šalys nesuteiks pagalbos, jos nepakenks rusų, kinų ir kitiems milijonieriams, tačiau sudarys sąlygas Kipre kilti labai didelei krizei", - aiškino diplomatas.

Vis dėlto didelė dalis kaltės dėl susidariusios padėties tenka pačiam Kiprui. Ši šalis seniai ir labai sėkmingai stengėsi pritraukti kuo daugiau verslininkų iš viso pasaulio ir taip sukūrė milžinišką bankų sektorių, glaudžiai susijusį su Graikijos finansų institucijomis, o Graikijos krizė Kiprui smogė taip, kad dėl to jo BVP sumažėjo 25 procentais. Be to, Kipre gali gauti pilietybę kiekvienas, kuris per vienus metus investuoja 10 mln. eurų, per penkerius - 15 mln. eurų arba leidžia šaliai gauti didelį pelną iš išradimų. Negana to, Kipre galioja britų verslo teisė, todėl labai lengva įkurti bendrovę nenurodant jos savininko, iš tiesų ir susišluojančio visą pelną, vardo. Būtent dėl to itin sunku nustatyti, iš kur į Kiprą atkeliauja pinigai, dalis ekspertų rodo pirštu į Jungtinę Karalystę, iš kurios Kipras perėmė verslo teisę. Ja naudodamiesi turtingi rusai investuoja į Kiprą, kuria ten įmones, gauna pilietybę, o paskui persikrausto į Londoną, kur taip pat kuria verslą ir ima kreditus, kol sugalvoja uždirbti iš Rusijoje klestinčios korupcijos arba dėl nostalgijos nutaria investuoti pinigus tėvynėje. Tai jie vėl daro per Kiprą, todėl daugybė investicijų į Rusijos ekonomiką atkeliauja iš Kipro.

Sumažintas reitingas

Praėjusį penktadienį agentūra "Moodys" sumažino Kipro ilgalaikį valstybės obligacijų reitingą nuo B3 iki Caa3. Tai padaryta dėl nepaprastai išaugusios šalies skolos, kuri vis didėja dėl būtinybės rekapitalizuoti Kipro bankus.

"Moody" prognozės Kiprui labai niūrios, nes agentūros ekspertai teigia, jog per artimiausius 12-18 mėnesių dėl kylančių likvidumo problemų ir netikrumo, ar pavyks gauti būtinų rekapitalizacijai lėšų, padėtis gali dar pablogėti. Vis dar neaišku, ar Kiprui pavyks pasirašyti memorandumą su TVF, Europos centriniu banku ir Europos Sąjunga. Negailestingą prognozę Kiprui skelbia ir "Standard & Poor's", kuri dar gruodį Kipro reitingą sumažino nuo B iki CCC. Šios agentūros analitikai mano, kad Kipro vyriausybė turi labai ribotą pasirinkimą iš kur gauti finansavimą, todėl kyla pavojus, kad šiai šaliai gali nepavykti išvengti bankroto.

Europos planai dėl Kipro

Kokį sprendimą dėl Kipro priims Briuselis ir Berlynas, dar nėra visiškai aišku, nors derybos dėl kredito suteikimo jau eina į pabaigą. Bendrija siūlo, kad Kipro banko indėlininkai susitaikytų su dalies indėlių praradimu, nes šiuo atveju labiausiai nukentėtų rusai, kurių pinigai Kipre sudaro penktadalį visų indėlių.

Gelbėdama Graikiją, Portugaliją ir Airiją ES laikėsi kito principo - šios valstybės buvo gelbėjamos Europos šalių kreditais, nes bankų indėliai buvo laikomi neliečiamais, tik investuotojams, turintiems Graikijos obligacijų, galų gale teko susitaikyti su "karpymu". Todėl jei paaiškės, kad Kipre gali nukentėti indėlininkai, kils smarkus pasipriešinimas, be to, tokį planą bus sunku įgyvendinti dėl glaudžių šios šalies ryšių su Rusija. Kipro prezidentas Demetris Christofias yra komunistas, gavęs išsilavinimą Rusijoje. Pernai Rusija skyrė Kiprui 3,3 mlrd. dolerių kreditą, o didžiausias Kipro banko indėlininkas yra Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas.

Tačiau Europos politikai nelinkę vadovautis amerikiečių posakiu, jog bankai "per dideli, kad bankrutuotų", ir ketina juos prispausti. Indėlių karpymo šalininkai teigia, kad labai didelis indėlių augimas 2010 metais (14,4 mlrd. dolerių, pusė šios sumos atkeliavo iš Rusijos) paskatino bankus priimti pražūtingą sprendimą - investuoti į Graikijos valstybines obligacijas.

Vokietijos politikai jau pareiškė, kad atmes bet kokį planą, kuris iš tiesų gelbės Rusijos indėlininkus. Tačiau galutinis sprendimas dėl Kipro bus priimtas tik po vasario 17 dienos, t. y. po Kipro prezidento rinkimų. Dabartinis šalies vadovas juose nedalyvauja, o daugiausia šansu laimėti turi dešinysis centristas Nicos Anastasiades, su juo ES tikisi lengviau susikalbėti.

Be to, bent mažiausia užuomina, kad indėlininkai gali nukentėti, sukels paniką ir smogs Kipro reputacijai. Kipro ekonomistas Alexandros Apostolides dienraščiui "The New York Times" sakė, kad indėlių karpymui Kipro vyriausybė "priešinsis iki paskutinio kraujo lašo". Rusija, kaip didžiausia Kipro kreditorė, taip pat ims protestuoti. Kadangi euro zonos šalys, kuriose padėtis šiuo metu ir taip ne per geriausia, bijo, kad krizė į jas nepersimestų, kai kurie ekspertai tiesiog siūlo Kiprui išrašyti jo prašomą 12 mlrd. eurų čekį. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"