TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip graikas pasveiko belaukdamas mirties

2013 01 18 6:02
92 metų S.Moraitis prižiūri 200 alyvmedžių, spaudžia aliejų ir gamina vyną. Pastaruoju metu jam padeda anūkas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Mažytėje Graikijos saloje žmonės gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau nei likusioje Vakarų Europoj, todėl visi nori žinoti: kokia Ikarijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis?

Gali būti, jog tai - grynas oras bei draugiškas atviras gyvenimo būdas. O galbūt šviežios daržovės ir ožkų pienas. Be to, tai - kalnuota vietovė. Kad ir kur eitum Ikarijoje, turi kilti ir leistis, o tai palaiko gerą fizinę formą. Ne paskutinėje vietoje gali būti ir granito akmenų skleidžiama spinduliuotė. Tačiau Stamatis Moraitis turi savo atsakymą.

"Tai - vynas. Jis grynas, be jokių priemaišų. Komerciniu būdu pagamintas vynas turi konservantų. Nieko gera. Bet šis, mūsų pačių išspaustas vynas yra grynas", - sako prieš naujus metus 98-ąjį gimtadienį atšventęs senolis, pasirėmęs ant savo virtuvės stalo su taure vyno. Lauke prie balto it sniegas namelio ošia jo numylėti alyvmedžiai, jo vaismedžiai ir jo vynuogės. Kasmet graikas pagamina apie 700 litrų vyno. Paklaustas, ar pats jį ir išgeria, pašiurpęs atsako: "Žinoma, ne! Aš jį išgeriu su savo draugais". Jis dar pats užsilipa kopėčiomis ir su džiaugsmu skina alyvuoges nuo savo medžių. "Čia, aukštai, jaučiuosi daug sveikesnis". S.Moraitis priduria, kad jo tėvas mirė sulaukęs 117 metų.

Ilgaamžių vietos

Nėra geresnio personažo kaip S.Moraitis Ikarijos gydomosioms savybėms reklamuoti. Prieš 45 metus, kai gyveno JAV, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys ir pasakyta, jog liko maždaug 9 mėnesiai. "Tais laikais laidotuvės Amerikoje buvo labai brangios, todėl pasakiau žmonai, kad vykstu namo į Ikariją pasilaidoti greta tėvų", - linksmai akimis kibirkščiuoja senolis. Šią istoriją jis pasakojo jau ne kartą, ir matyti, kad jam tai teikia nemenką malonumą. "Susiradau savo draugus gimtajame kaime ir mes pradėjome vaišintis vynu. Maniau, bent jau linksmai numirsiu". Begerdamas vyną ir belaukdamas, kol numirs, S.Moraitis labai sustiprėjo. Taip praėjo ne tik devyneri mėnesiai, bet ir 45 metai. "Prieš kelerius metus nuvykau į JAV ir mėginau susirasti savo gydytojus. Bet man nepavyko. Jie visi buvo mirę".

Tokių istorijų Ikarijoje galima prisiklausyti ir daugiau. Kai kurios tikriausiai išgalvotos, bet mokslininkai ir gydytojai jau susidomėjo sala, esančia netoli Turkijos krantų, ir nori sužinoti tiesą.

Ikarija gavo savo vardą iš graikų mito apie Ikarą, kuris, pagal legendą, nukrito į jūrą pernelyg priartėjęs prie saulės, kuri ištirpdė jam tėvo padarytus vaškinius sparnus. Ikarija jau daug šimtmečių garsėja kaip sveikatingumo šaltinis dėl savo natūralių karštųjų versmių. Neseniai ji buvo įtraukta į vadinamųjų mėlynųjų zonų, kuriose gyvena ypač daug ilgaamžių, sąrašą. Į jį įeina tokios vietos kaip Okinava Japonijoje, Sardinija Italijoje ir Loma Linda Kalifornijoje.

Šlaitų žolelės

Net lyginant su tipiška Viduržemio jūros dieta, Ikarijos gyventojai valgo daug žuvies ir daržovių bei palyginti mažai mėsos. 6 iš 10 gyventojų, sulaukusių 90 metų ir daugiau, yra fiziškai aktyvūs (kitur tokių būna apie 20 proc.). Visas maistas gaminamas su alyvuogių aliejumi. Didžiuliai kiekiai laukinių augalų ir žolelių vartojami tiek maistui, tiek vaistams. Dauguma vyresnių gyventojų kasdien geria džiovintų kalnų žolelių, tokių kaip šalavijai, čiobreliai, mėtos, ramunėlės, mišinio arbatą, pagardintą vietos bičių medumi. "Ji padeda nuo visko", - sako S.Moraitis.

Šie laukiniai augalai turtingi antioksidantų ir diuretikų, kurie mažina kraujo spaudimą. Tačiau gydytojai nurodo ir kitus gyvenimo būdo Ikarijoje ypatumus. Saloje mažai rūkoma, po pietų einama nusnausti, gyvenimo tempas lėtas, gyventojai dažnai bendrauja su giminėmis bei draugais, saikingai vartoja vyną. Didelėse šeimose vyresniems žmonėms suteikiamas svarbus vaidmuo. Depresija ir demencija pasitaiko retai.

Nėra ko nervintis

Atėnų gydytojai, susidomėję salos gyventojų ilgaamžiškumu, sako, kad jie serga tomis pačiomis ligomis (vėžiu, širdies kraujagyslių) kaip ir kiti žmonės, bet daug vėlesniame amžiuje. Ikarijos gyventojai išlaiko gyvenimo kokybę daug ilgiau. Širdies kraujagyslių problemos paprastai prasideda 55-60 metų, o Ikarijoje - 10 metų vėliau. Mokslininkai dar nori ištirti, ar gamtoje pasitaikantys radioaktyvūs elementai, tokie kaip radis, turi įtakos vėžiui, bei atlikti genetinius tyrimus ir palyginti salos gyventojus su tais, kurie emigravo iš Ikarijos, todėl gyvena kitaip.

Prie gausiai vietos skanumynų apkrauto stalo 102 metų George Kassiotis išsitraukia pasą ir rodo savo gimimo datą - 1910-ieji. Jis tarnavo Graikijos kavalerijoje, per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi su italais Albanijoje ir padėjo nutiesti pirmą asfaltuotą kelią Ikarijoje prieš išeidamas į pensiją 1970-aisiais. "Aš nevalgau perdirbto maisto, nerūkau, nesinervinu ir nebijau mirties: visi ten būsime", - sako G.Kassiotis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"