TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip gyvena europiečiai?

2015 12 26 13:35
AFP/Scanpix nuotrauka

Neseniai paskelbta Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostato studija visuomenę supažindino su netikėtais europiečių gyvenimo aspektais. Tyrėjai vertino jų namų dydžius, gimstamumą, išsilavinimo lygį ir net patalpų aprūpinimą vandentiekiu.

Eurostatas savo 180 puslapių ataskaitoje „Žmonės Europos Sąjungoje: kas mes esame ir kaip gyvename?“ parodo, kad Europa yra labai įvairi ir nuolat besikeičianti. Pateikiame keletą įdomiausių faktų apie nūdienos europiečių gyvenimą.

Gyvena vieni. 2013 metais kas penktame būste Kipre, Portugalijoje ir Airijoje gyveno tik vienas žmogus. Remiantis Eurostato duomenimis, tokių namų ūkių ES buvo maždaug trečdalis. Didžiausia dalis būstų, kuriuose gyveno tik vienas asmuo, užregistruota Danijoje (47,4 proc.), Suomijoje (40,8 proc.), Švedijoje (39,9 proc.) ir Vokietijoje (40,5 proc.). Daugiau nei 40 proc. jų gyventojų vyresni nei 65 metų amžiaus, o šiek tiek daugiau nei pusė jų – moterys.

Trūksta patogumų. Kaip rodo ataskaita, dalis europiečių gyvena skurdžiai – kai kuriuose būstuose vis dar nėra tualeto. Turbūt labiausiai stebina Baltijos šalys, Bulgarija ir Rumunija, kuriose daugiau nei 10 proc. būstų neturi šio patogumo. Tik Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje galite būti tikri, kad prispyrus reikalui neteks bėgti į lauką. 2011 metais apie 3 proc. europiečių namuose neturėjo tualeto.

Trečdalis nuomoja. Paaiškėjo, kad apie 30 proc. europiečių yra nuomininkai. Nuosavuose būstuose daugiausia gyvena Rumunijos, Lietuvos ir Slovakijos gyventojai (apie 90 proc.). Tuo metu didžiausias procentas nuomininkų – Vokietijoje (47,4 proc.), Austrijoje (42,7 proc.) ir Danijoje (37 proc.).

Senas/naujas. Daugiau nei pusė Bulgarijos, Italijos, Rumunijos ir Slovakijos būstų pastatyti 1946–1980 metais. Danų, belgų ir britų namai Europoje yra seniausi – apie trečdalis (37 proc.) pastatyti iki 1946 metų. Didesnis procentas naujų būstų yra Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre ir Portugalijoje. Mažiausiai 43 proc. ten esančių namų pastatyti po 1980 metų.

Milijonai tuščių. Praktiškai kas šeštas būstas ES yra neapgyvendintas. Išimtis galbūt Didžioji Britanija, kur tokių namų beveik nėra. Tyrinėtojų teigimu, 23 Europos regionuose daugiau kaip pusė pastatų yra neapgyvendinti. Pagal šią statistiką pirmauja turistų lankomos vietos: Graikijos Mykonos ir Santorino salos, Prancūzijos Aukštutinių Alpių departamentas, Italijos Aostos slėnis, Portugalijos Algarvės regionas.

Nykstanti Lietuva. Vienuolikos ES valstybių piliečių skaičius mažėja. Eurostatas nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuva prarado maždaug 13,4 proc., o Latvija – 12,1 proc. gyventojų. Didžiausią gyventojų prieaugį tyrinėtojai užfiksavo Liuksemburge ir Kipre.

Vidutinė gyvenimo trukmė. Tarp ES narių gyventojų ryškūs nugyventų metų skirtumai. Pavyzdžiui, iš ES šalių trumpiausiai gyvena Rumunijos, Bulgarijos, Latvijos ir Lietuvos vyrai. Mūsų šalies rodiklis yra vienas žemiausių ES – 68,5 metai. Tuo metu ilgiausiai (virš 80 metų) gyvena kipriečiai, švedai, ispanai ir italai. Vidutinė moterų gyvenimo trukmė mažiausia yra Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje – mažiau nei 79 metai. Ilgaamžiškumu (85 metai ir daugiau) gali pasigirti kiprietės, italės, prancūzės ir ispanės. 2014 metų duomenimis, ES valstybėse gyveno beveik 94 mln. žmonių, vyresnių nei 65 metai. Daugiau vyresnio amžiaus žmonių suskaičiuojama Vokietijoje ir Italijoje, jaunesnių – Lenkijoje, Liuksemburge, Kipre, Slovakijoje ir Airijoje.

Sumažėjo santuokų. Net labiausiai santuoką vertinantys europiečiai – maltiečiai ir kipriečiai – negali pasidžiaugti rodikliu, kuris buvo 1964 metais. Norinčiųjų tuoktis sumažėjo perpus. Jeigu esate vienišas ar vieniša ir vis dar norite vedybų, geriausia vykti į Švediją. Čia vyrai vidutiniškai šeimą sukuria iki 36-erių, o moterys iki 33 metų. Latvių ir čekų santuokos pačios nesėkmingiausios Bendrijoje. Pavyzdžiui, 2011 metais Rygoje net 16,1 proc. moterų buvo išsiskyrusios.

Milijonai užsieniečių. Marokiečiai sudaro didžiausią užsieniečių bendruomenę, gyvenančią ES. Jų čia yra per du milijonus, panašiai tiek yra turkų. Europą savo namais vadina 1,8 mln. – rusų, 1,5 mln. alžyriečių, kiek daugiau nei 1 mln. ukrainiečių ir milijonas indų. Pažymėtina, kad Europoje gyvena daugiau kinų (827 tūkst.) nei amerikiečių (584 tūkst.).

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"