TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip gyventi be Lenino?

2015 04 15 6:00
Balandis pritūpė Leninui su Ukrainos vėliava aplink kaklą ant galvos vyriausybės pajėgų kontroliuojamoje vietovėje Donecke. AFP/Scanpix nuotraukos

Tūkstančiai paminklų, milijonai aikščių ir gatvių... Juos teks nugriauti ir pervadinti, nes Ukraina priėmė komunistinę ir nacių propagandą draudžiančius įstatymus.

Rusijos propagandininkai nuolat kala į galvas, kad Ukrainos Maidano revoliucija, prieš metus nuvertusi prorusišką korumpuotą prezidentą, buvo įvykdyta ultranacionalistų ir fašistų, kad ji - nedemokratinė. Dabar Kijevas priėmė virtinę įstatymų, tokių kaip komunistinių simbolių draudimas, kurie Rusijos akyse tik patvirtina šį požiūrį.

Zaporožėje smagiai atrodo Leninas, apvilktas ukrainiečių tautiniais marškiniais.

Ukrainoje vieni sako, kad seniai reikėjo uždrausti komunistinius simbolius, o kiti aimanuoja, jog įstatymas dar labiau skaldo visuomenę tuo metu, kai ypač reikia susitaikymo. Tačiau Ukrainos rytuose tebevykstant karui jokio susitaikymo nematyti. Separatistiniuose regionuose prorusiški gyventojai visuomet ilgėjosi sovietinės praeities, o Vakarų Ukraina labiau puoselėjo nacionalinius jausmus.

Tam reikės daug pinigų

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Ukrainos Aukščiausioji Rada be didelių ginčų priėmė įstatymą, draudžiantį komunistinę ir nacistinę ideologiją bei tokius simbolius kaip raudona penkiakampė žvaigždė, raudona vėliava, kūjis ir pjautuvas. Įgyvendindama jį visoje Ukrainoje vietos valdžia turės nugriauti tūkstančius tebestūksančių paminklų Leninui ir kitų sovietinių monumentų, pervadinti aikštes ir gatves, kurių pavadinimai skirti komunistinių laikų veikėjams. Šis įstatymas iš esmės uždraudžia ir Ukrainos komunistų partiją, pirmą kartą per daugiau kaip 20 Ukrainos nepriklausomybės metų nelaimėjusią nė vienos vietos parlamente, bet tebeturinčią 112 atstovų regioninėje valdžioje.

Leninas šventas prorusiškame Donecke.

Tokie įstatymo oponentai kaip nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybėje dirbęs Oleksandras Klimenka savo feisbuko paskyroje aiškina, esą vien gatvėms pervadinti vyriausybė turės skirti šimtus milijonų dolerių, kurių ji neturi. Buvęs ministras rašo, kad Ukrainoje yra 459 miestai, ir kiekviename - bent 30 gatvių, pavadintų sovietinių veikėjų vardais. Pervadinus jas gyventojams teks keisti įvairius dokumentus, reikės perbraižyti žemėlapius. "Visas šias problemas sukuria iš pseudopatriotinių jausmų priimtas įstatymas, kurio niekam nereikia", - dėsto O. Klimenka.

Derėtų pridurti, kad Antrojo pasaulinio karo veteranai ir toliau galės nešioti savo medalius, ramybėje bus palikti kapai, net jei ant jų paminklinių lentų yra pjautuvas ir kūjis ar kiti sovietiniai simboliai.

Darbininkai renovuoja Lenino paminklą Simferopolyje, Rusijos aneksuotame Kryme.

Įžeisti veteranai

Dar didesnes aistras kelia tai, kad nuo šiol XX amžiaus kovotojai už Ukrainos nepriklausomybę, įskaitant tuos, kurie su ginklu rankose priešinosi sovietinei armijai per Antrąjį pasaulinį karą, pripažįstami kovotojais už laisvę. Tarp jų yra ir Stepanas Bandera bei Romanas Šuchevyčius, kurių biografijas temdo kolaboravimas su naciais ir dalyvavimas žydų bei lenkų žudynėse per karą.

Maždaug 200 antisovietinės Ukrainos sukilėlių armijos narių tebėra gyvi. Naujasis įstatymas garantuoja jiems pensijas ir lengvatas. Vakarų Ukrainoje šie kovotojai jau seniai vadinami nacionaliniais didvyriais, bet dauguma Rytų Ukrainos gyventojų - dažno seneliai tarnavo sovietinėje Raudonojoje armijoje - nuo mažumės laiko juos priešais. Ukrainos sukilėlių armija laikinai parėmė nacių įsiveržimą, o vėliau kovojo tiek su jais, tiek su sovietų kariais, kol galiausiai buvo jų sutriuškinta.

Trečiasis įstatymas naikina sovietinę praktiką švęsti pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną - gegužės 9-ąją. Nuo šiol tai bus ne Pergalės, o Atminimo diena, minima gegužės 8-ąją - tą pačią dieną, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigą švenčia visa Europa. Jau girdėti balsų, kurie sako, kad tūkstančiai dar gyvų sovietų armijos veteranų Ukrainoje pratę švęsti gegužės 9-ąją. Tiems žmonėms ši data šventa, todėl dabar jie jausis įžeisti.

Velyka Novosilkos kaime Leninas išdažytas Ukrainos nacionalinėmis spalvomis.

Įstatymų šalininkai tvirtina, kad, vykstant karui šalies rytuose ir skaudžiai kertant ekonomikos krizei, ukrainiečiams reikia aiškesnės vizijos, už ką jie kovoja. Priimti teisės aktai atspindi ukrainiečių nuotaikas po Maidano revoliucijos ir nubrėžia aiškų Ukrainos atsiribojimą nuo sovietinės praeities.

Kritikai vadina įstatymus pernelyg radikaliais ir nerealiais, ką ir kalbėti apie tai, kad juos piktai užsipuolė Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame kaltina Kijevą naudojant "totalitarinius metodus" ir mėginant "perrašyti istoriją". Rusijos teigimu, šie įstatymai skatina "nacionalistinę ideologiją", "išduoda milijonus veteranų" ir mėgina "ištrinti milijonų ukrainiečių kolektyvinę atmintį".

Neseniai į piktą Kijevo ir Maskvos žodžių karą dėl istorijos, kurią daugelis Rusijoje laiko bendra abiem šalims, įsitraukė prezidentas Petro Porošenka. Jis palygino Rusijos paramą separatistams su nacistinės Vokietijos veiksmais Europoje. "Koks skirtumas tarp Austrijos prijungimo ar Sudetų okupacijos ir Krymo aneksijos ar pastangų atplėšti Donbasą?" - klausė prezidentas, dar turintis pasirašyti įstatymus dėl komunistų ir nacių propagandos uždraudimo Ukrainoje.

Chaosas gatvėse

Praėjus vos 48 valandoms, kai buvo priimti įstatymai, antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove, esančiame netoli šiaurės rytų sienos su Rusija, buvo sudaužyti trys paminklai bolševikų herojams. Policija pradėjo tyrimą, o prorusiška Opozicijos bloko partija, turinti 40 mandatų 450 vietų parlamente, apkaltino Ukrainos vyriausybę mindžiojant tradicijas ir skatinant "chaosą gatvėse".

Bolševikų vadas ir sovietinės valstybės įkūrėjas ramiai žvelgia į praeivius Donecke.

Nina Soboleva, skulptoriaus Viktoro Voloviko dukra, apgailestavo dėl tėvo sukurtos skulptūros Rusijos revoliucionieriui Nikolajui Rudnevui sunaikinimo. "Tai buvo meno kūrinys", - dūsavo ji ir ragino vyriausybę sudaryti komisiją, kuri pasirūpintų, kad sovietinių laikų paminklai bent laikinai būtų kur nors saugiai padėti.

1,4 mln. gyventojų turinčio pramoninio Charkovo miesto, esančio už 200 km nuo kariaujančių Donecko ir Luhansko rajonų, prorusiškas meras Genadijus Kernesas vandalizmu pavadino naktį surengtus reidus ir pareikalavo policijos pasiaiškinti, kodėl ji leido "neteisėtai išmontuoti paminklus". Mat internete buvo išplatinta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip, policijai ramiai stebint ir nieko nedarant, kaukėti žmonės užnėrė kilpą, pririšo prie balto furgono ir nuvertė vieną paminklą. Šie vandalai bent jau pasirūpino, kad jo išmontavimas valstybei nieko nekainuotų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"