TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip išgelbėti Ispaniją

2012 06 07 5:18

Iš tiesų reikia gelbėti ne pačią Ispaniją, bet jos bankus, kurie jau porą savaičių Europos finansininkams kelia didelį susirūpinimą. 

Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika įsisuko į nepabaigiamą gilėjančios krizės, skęstančių bankų ir brangstančių skolų spiralę. Beveik visi Ispanijos bankai ir bendrovės yra atkirsti nuo užsienio fondų. Dešimties metų laikotarpio valstybinės obligacijos pelningumo norma - kaina, už kurią Ispanija skolinasi rinkose, - gegužės pabaigoje pakilo iki 6,6 procento.

Tai rimtas pavojaus signalas, nes atsidūrusios analogiškoje situacijoje Graikija, Airija ir Portugalija suskato ieškoti Europos Sąjungos partnerių finansinės paramos. Be to, Ispanijos vyriausybė nevykusiai pamėgino nacionalizuoti taupomąjį banką "Bankia", sukeldama paniką tarp Ispanijos indėlininkų. Jie vis dažniau atsiima savo indėlius iš bankų.

Problema dar nėra didžiulė, bet masinis jos plitimas reikštų, jog Ispanijos bankai gali netekti 1 trln. eurų. Pavyzdžiui, Graikijoje per porą metų bankai prarado daugiau kaip trečdalį visų indėlių. Ispanijos bankų nemokumas visai tikėtinas, ypač jei Graikija po birželio 17 dienos naujų rinkimų bus priversta palikti euro zoną. Net jei ir pavyktų išvengti šio scenarijaus, gilėjanti krizė Ispaniją galiausiai nuvestų prie bankroto krašto. 

Laikas, per kurį reikėtų išspręsti Ispanijos skolų krizę, senka. Tam reikia ne tik radikalių Madrido strategijos pokyčių, bet ir Briuselio bei Berlyno aktyvaus vaidmens. Ekonomistų manymu, Ispanijos vyriausybė privalo daugiau dėmesio skirti bankų tvarkymui, o jos partneriai Europoje turėtų suteikti galimybę bankams tiesiogiai prieiti prie gelbėjimo fondų. Negali sakyti, kad per šiuos metus Ispanijos vyriausybė nieko nedarė.

Naujoji konservatorių valdžia, vadovaujama Mariano Rajoy, įvykdė darbo rinkos reformą, apkarpė pensijas, o Konstitucijoje įrašė taisyklę dėl didžiausios skolos. Tačiau neigiama tai, kad Europos pareigūnai ir ispanai per daug susikoncentravo prie fiskalinių krašto bėdų.

Jie įsitikinę, kad 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai pasiekęs biudžeto deficitas turėtų būti kuo greičiau sumažintas, tada rinkose pakiltų pasitikėjimas valstybe ir sumažėtų skolinimosi išlaidos. Ispanijos politikai per ilgai delsė gelbėti bankus, nes tam reikia aukoti valstybės pinigus, taigi pabloginti jos finansus.

Tačiau prasti Ispanijos viešieji finansai yra ne liga, o tik jos simptomas. Prieš krizę ji nesunkiai atitiko euro zonos fiskalinius reikalavimus. Net dabar vyriausybės skola, siekianti 70 proc. BVP, yra mažesnė nei Vokietijos. Tačiau po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo kraštas liko užsieniečių įkaitu.

Ispanijos namų ūkiai, bendrovės ir valstybė užsieniečiams iš viso yra skolingi beveik 1 trln. eurų, arba daugiau nei 90 proc. BVP. Skola prilygsta Graikijos, Airijos ir Portugalijos įskoloms ir yra gerokai didesnė nei kitų didelių ir turtingų valstybių. Nedarbas siekia 24,4 proc., o tarp jaunesnių nei 25 metai ispanų jis viršija 50 procentų.

Kol dar nevėlu, Ispanijos vyriausybei reikėtų kuo greičiau pripažinti problemos mastą, padėti bankams atsikratyti "blogų" aktyvų ir pertvarkyti jų kapitalą. Visa ši gelbėjimo akcija bus finansuojama iš mokesčių mokėtojų kišenės, reikės ne mažiau kaip 10 proc. BVP. Kol kas vyriausybė gal ir galėtų rasti 100 mlrd. eurų, o jos suvereni skola išliktų mažesnė nei 100 proc. BVP.

Skaičiuojama, kad silpniausiam krašto bankui "Bankia" reikia 19 mlrd. eurų, nors vyriausybės bankų gelbėjimo fonde yra likę vos 5 mlrd. eurų. Tiesa, konservatoriai žada banką gelbėti, tik dar nepasako kaip. Analitikai spėja, kad visai padėčiai pataisyti gali prireikti net 180 mlrd. eurų (M.Rajoy tvirtina, kad tik 60 mlrd. eurų).

Tačiau jei bėdos pasirodys esančios didesnės, teks ieškoti pagalbos užsienyje. Bet kuriuo atveju skolinimasis iš Europos fondų Ispanijos bankams suteiktų daugiau pasitikėjimo. Jei fondų lėšos būtų tiesiai nukreipiamos į bankus, krašto skola beveik nepadidėtų. Ispanijos vyriausybė labai to trokšta, esą kitu atveju visas euro projektas atsidurtų pavojuje.

Tokią idėją palaiko Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija, tačiau norint tai įgyvendinti reikia nacionalinių parlamentų palaiminimo. Vokietija prieštarauja, nes, jos įsitikinimu, leidus bankams tiesiogiai kreiptis į Europos gelbėjimo fondus nebebus įmanoma sulaukti permainų politikoje.

Europos gelbėtojai nori turėti garantiją, kad padėdami bankams jie mainais galėtų reikalauti reformų iš Ispanijos vyriausybės - to nelabai nori M.Rajoy. Kad ir kaip ten būtų, visa tiesa apie Ispanijos bankus paaiškės birželio pabaigoje, kai tarptautiniai auditoriai pateiks ataskaitas.

"The Economist", AP, BBC, LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"