TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip JAV tapo nesusprogdinama šalimi

2011 09 07 0:00
Svarbiausi pastatai, pavyzdžiui, JAV Kapitolijus Vašingtone, saugomi labai atidžiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Visose Jungtinėse Valstijose federaliniai pastatai ir paminklai virto naujausiomis bombų nesugriaunamomis tvirtovėmis. Be to, Rugsėjo 11-osios įvykių išgąsdinta vyriausybė nutarė rinkti kaip įmanoma daugiau privačios informacijos apie savo piliečius.

Žvelgiant į istoriją, JAV prezidentai nelabai domėjosi miestų architektūra. Išskirti galima nebent Frankliną D.Rooseveltą, kuris suprojektavo savo biblioteką, ir Theodore'ą Rooseveltą, kuris turėjo daug draugų architektų ir prie Baltųjų rūmų pridūrė Vakarinį sparną; ir, žinoma, didžiuosius Jungtinių Valstijų architektus - Thomasą Jeffersoną ir George'ą Washingtoną. Kiti architektūrinius sprendimus dėl valstybinių pastatų, karo memorialų ar herbų palikdavo specialistams.

Tačiau 1995 metais Billas Clintonas išleido potvarkį, pagal kurį politikai dabar priversti stebėti visą pastatų ar paminklų kūrimo procesą, mat tose Amerikos vietose, kur kyla didesnis pavojus, reikia įdiegti atitinkamus saugumo standartus. Aukščiausiam pavojaus lygiui priskiriami pastatai, kuriuose įsikūrę Gynybos departamentas, CŽV ir Valstybės saugumo departamentas.

Per pastaruosius septynerius metus JAV komisija, atsakinga už svarbiausias šalies architektūrines koncepcijas, vis daugiau diskutuoja apie saugumą didinančius projektus: skenavimo aparatus, tvirtas sargybinių būdeles, užkardas, tvoras ir nesibaigiančius stulpelius, statomus gatvių viduryje. Tiesa, tokios apsaugos priemonės imtos taikyti ne dėl Rugsėjo 11-osios įvykių. Viskas prasidėjo kur kas anksčiau, per 1995-ųjų Oklahoma Sičio sprogdinimus, kai žuvo 168 žmonės, o dar 680 buvo sužeisti.

Kai pavydu bortelių...

Prieš 15 metų saugumo ekspertai didžiausią dėmesį skyrė tuometinėms svarbiausioms problemoms - kaip federalinius pastatus apsaugoti nuo sprogmenų ir kitų pavojų. Vienos saugumo priemonės yra gana paprastos ir išoriškai nematomos - tai sustiprinti pamatai ir sienos, įstatyti sprogimui atsparūs stiklai. Tačiau paprastiems piliečiams kur kas labiau už akių kliūva tvoros, juosiančios šaligatvius ir automobilių stovėjimo aikšteles, užtvaros pastatų koridoriuose ar net prie kabinetų durų. Iš patirties aišku, kad lengviausia detonuoti sunkvežimį arba automobilį. Tad norint nuo jo apsisaugoti reikia išlaikyti atitinkamą atstumą. Ekspertų skaičiavimu, tas atstumas siekia maždaug 30 metrų. Kadangi anksčiau pastatyti pastatai stovi pernelyg arti gatvės, specialistai nusprendė, kad, pavyzdžiui, tokią gatvę kaip Pensilvanijos aveniu, vedančią į Baltuosius rūmus, reikia apsaugoti borteliais. Oklahoma Sityje borteliai atrodo tiesiog įspūdingai - tai metro aukščio, 30 centimetrų pločio stulpeliai, kurie sustabdytų ir 7 tonas sveriantį sunkvežimį, važiuojantį 80 kilometrų per valandą greičiu.

Kai kurie valdininkai naujausių saugumo priemonių nė nepastebėjo, nors šie paprastai žymi jų darbovietės strateginę svarbą. Tačiau Vašingtone atsirado keistas fenomenas, kurį vietiniai tarnautojai apibūdina "bortelių pavydu": kuo daugiau bortelių, tuo aukštesnis valdininkų statusas. Turbūt pats geriausias biurokratinio statuso atspindys yra paties Kongreso pastatytas didžiulis lankytojų skenavimo centras. Jis užima 46 tūkst. kvadratinių metrų plotą ir kainavo 620 mln. dolerių. Praėjusiais metais Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad daugiau nė vienas lankytojas nebegalės užeiti į rūmus per pagrindinį įėjimą. Dabar visi svečiai nukreipiami pro šonines duris, kur nuskenuojami jų daiktai ir apžiūrimos kišenės.

Sekami piliečiai

Saugodama savo pastatus, JAV valdžia saugosi ir savo piliečių. JAV teisėtvarka ir žvalgybos agentūros dabar renka, saugo ir analizuoja didžiulį kiekį skaitmeninės informacijos, kurią pateikia įstatymams paklūstantys amerikiečiai. Šių institucijų darbuotojų neprižiūri nei Kongresas, nei visuomenė. Turėdami naujausias technologijas jie seka ir klausosi tūkstančių amerikiečių, renka bankų įrašus, kelionių čekius ir kitą informaciją. Keletą kartų kilo skandalai, kai pasirodė, kad pareigūnai klausėsi advokatų ir jų ginamųjų pokalbių. Tokio elgesio gynėjai tikina, kad po Rugsėjo 11-osios šios priemonės tapo būtinos.

Tačiau priešininkai ginčijasi, neva tai pažeidžia žmogaus privatumą, civilines teises ir veda į neteisėtą piktnaudžiavimą. Be to, tyrėjai paskęsta informacijos pertekliuje. "Jei amerikiečiai sužinotų, kaip jų vyriausybė slapta interpretavo sekimo įstatymą, jie apstulbtų ir supyktų", - prieš kelis mėnesius pareiškė Senato žvalgybos komiteto narys Ronas Wydenas. Patys kongresmenai gerai nežino, kam naudojama surinkta informacija. "Anksčiau, jei vyriausybė norėdavo sužinoti, ką jūs skaitote ir rašote, turėdavo gauti orderį, kad galėtų apieškoti jūsų namus. Dabar valdžia tiesiog pasiima jūsų pirkimo įrašus iš Amazon.com, skaito jūsų "Facebook" komentarus ir stebi jūsų interneto istoriją, o jūs to net nežinote", - situaciją nupiešė George'o Washingtono universiteto teisės profesorius Danielis J.Solove'as.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"