TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Kinija keičia pasaulį

2012 10 31 3:00
Augant ekonomikai kinai ima žvelgti į gyvenimą pro rožinius akinius. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Kiniją valdanti komunistų partija planuoja permainas, kurios padės jai išlaikyti savo lyderystę Kinijoje ateinančius dešimt metų. Šiame straipsnyje pateikiamos aštuonios priežastys, kodėl pasaulis turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta įtakingiausių komunistų partijos narių susitikimuose Pekine.

Praėjo 35 metai, kai buvęs komunistų partijos lyderis Deng Xiaopingas paskelbė šūkį, kad Kinija atsiveria pasauliui. Atsivėrimo rezultatas buvo stulbinamas, jis lėmė vieną didžiausių ekonominių sėkmių pasaulio istorijoje. Kinijos ekonomika augo milžinišku tempu. Prieš 30 metų buvusi ekonomiškai silpnesnė už Italiją, šiandien Kinija yra antroji pagal stiprumą pasaulio valstybė, kurią lenkia tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

Šiuo metu Kinijoje gyvena daugiau kaip milijonas gyventojų, kurių pajamos viršija 1 mln. dolerių. Atsižvelgdami į nuolat kylančią šalies ekonomiką, naujos kartos Kinijos lyderiai ketina išlaikyti valdžią savo rankose ir varžytis su Jungtinėmis Valstijomis dėl ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės vardo.

Ūkio augimas 

Kinijos transformacija pakeitė ir pasaulio ekonomikos veidą. Pigi darbo jėga sumažino kiniškų prekių kainas Vakarų valstybėse. Tai lėmė, kad atpigo tokios prekės kaip avalynė, tekstilė, mobilieji telefonai. Dabar Kinija yra didžiausia investuotoja Afrikoje, kur ji pakeitė Vakarų Europos valstybes ir JAV, dominavusias Juodajame žemyne pastaruosius du šimtmečius. Nereikia pamiršti ir to, kad Kinija yra didžiausia Jungtinių Valstijų obligacijų turėtoja.

Apžvelgus Kinijos transformaciją, kyla klausimas: ar naujieji Kinijos lyderiai išlaikys tokį patį stabilų ekonomikos augimą ir padės atsigauti likusiam pasauliui. Dauguma Vakarų ekonomikos analitikų tikisi, kad Kinijos ūkio augimas sulėtės nuo beveik 10 proc. iki vis dar įspūdį keliančių 6-7 proc. per metus. Jie aiškina, kad Kinijai reikia didelių reformų, kurios paverstų šią šalį dar turtingesne valstybe. Ekonominis augimas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti didžiausiai pasaulyje vidurinei klasei.

Ekonominio augimo poveikis aplinkai

Kinijos ekonomika augo taip greitai, kad vargu ar valstybė galėjo įvertinti augimo poveikį aplinkai. Sparti industrializacija ir statybų bumas sudarė prielaidas Kinijai pralenkti Jungtines Valstijas pagal šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį jau 2007 metais. Septyni labiausiai užteršti pasaulio miestai yra Kinijoje. Kiekvienais metais nuo aplinkos taršos miršta nuo 500 tūkst. iki 750 tūkst. Kinijos gyventojų. Oro ir aplinkos tarša daro žalą ne tik pačiai Kinijai, bet ir už jos ribų. Užterštas oras tvyro ne tik gretimose valstybėse, bet pasiekia net vakarinę Jungtinių Valstijų pakrantę.

Šiuo metu Kinijos lyderiai tarsi jau pasirengę permainoms aplinkosaugos srityje, tačiau tai - nelengva užduotis. "Jeigu pažvelgtume į Kinijos ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių, jau vien tai parodys, kaip bus sudėtinga ką nors pakeisti", - teigė Azijos plėtros banko atstovas Edgaras Cua.

Akivaizdu, kad Kinija vaidins svarbiausią vaidmenį visuose būsimuose susitarimuose dėl klimato kaitos. Ji atsisakė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, teikdama pirmenybę taršos anglies dioksidu mažinimui. Tačiau aplinkosaugos ekspertų teigimu, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis vis vien dar išaugs 60 proc., net jeigu anglies dioksido bus išmetama ir mažiau.

Populiarėja kinų kalba ir kultūra 

Kinija jau seniai žavėjo Vakarus, tačiau jos, kaip ekonominės galybės, iškilimas atskleidė naują požiūrį į klestinčią Kinijos kultūrą, kalbą bei įžymybes. Prieš trisdešimt metų tik Kinijos lyderiai buvo žinomi Vakaruose. Dabar pasaulyje žinoma ir gerbiama aktorė Zhang Ziyi, krepšininkas Yao Mingas ar menininkas Zhangas Xiaogangas. 

Vis didesnio populiarumo sulaukia ir kinų kalba. Jos jau siūloma mokytis Europoje bei Jungtinių Valstijų mokyklose ir universitetuose. Atsiranda vis daugiau reklamų kinų kalba. 2012 metų vasarą vykusių Londono olimpinių žaidynių metu užrašai kinų kalba atsirado ir ant Londono autobusų. Kinijos vyriausybė stengiasi pasinaudoti proga populiarinti kinų kalbą. Kelių šimtų Konfucijaus universitetų įkūrimas prisidėjo ne tik prie kinų kalbos populiarinimo, bet ir padidino Kinijos kultūros sklaidą. Šiuo metu kinų kalbą vartojančių gyventojų skaičius auga kaip ant mielių, ypač Azijoje.

Stengiasi išlaikyti taiką

Apibūdinant Kinijos politiką, galima pavartoti frazę "taikus kilimas". Šią frazę Kinija ypač mėgsta, kai nori įtikinti nuogąstaujančius kaimynus, kad naujai iškilusi ekonominė galybė nebus agresyvi. Tačiau teritoriniai ginčai su Japonija, Filipinais ir Vietnamu kelia tam tikrų abejonių. Kinijos Liaudies Respublikos armija yra didžiausia pasaulyje. Joje tarnauja 3 mln. kareivių. Armijos biudžetas nuolat auga. Be to, Kinija daug investuoja į slaptas karines technologijas, kosmoso pramonę, kibernetinį saugumą. Nors šiuos veiksmus galima traktuoti kaip natūralią vienos iš didžiausių pasaulio valstybių raidą, Kinijos teigimu, tai nerodo, jog ji keičia taktiką. Buvęs Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Wu Jianminas aiškina, jog "kiekviena valstybė turi ginti savo saugumą ir teritorinius interesus, tačiau tai nereiškia, kad mes turime būti agresyvūs ir eiti tokiu keliu, kuris supriešintų mus su draugais".

Kinas Mėnulyje?

Kinijos komunistų partija atėjo į valdžią 1949 metais, nesulaukusi demokratinių Vakarų valstybių palaikymo. Norėdama konkuruoti su stipriausiomis Vakarų valstybėmis, Kinija plėtoja nacionalinę kosmoso programą. Sėkminga kosmoso programa būtų įrodymas, kad šalis vėl susigrąžino savo tarptautinį autoritetą. Tačiau didžiulius kosmoso programai skiriamus finansinius išteklius galima vertinti prieštaringai, ypač atsižvelgiant į tai, kad 150 mln. kinų vis dar turi pragyventi už mažiau nei 1 Amerikos dolerį per dieną. Tačiau šalies prestižas Kinijai svarbiau už milijonų piliečių gerovę. Ji jau nusiuntė erdvėlaivį į Mėnulio orbitą ir atskleidė planus nuskraidinti žmones į Mėnulį, nors skrydžio data dar nėra tiksliai žinoma.

Vartojimo žala

Naujieji Kinijos turtuoliai kaltinami brakonieriavimo kurstymu, nes naudoja nykstančių gyvūnų organus ir kūno dalis kaip afrodiziakus, papuošalus ar maisto pagardus. Tūkstančiai Afrikos dramblių žūsta dėl brakonierių kaltės ir vertingo dramblio kaulo, kuris ypač paklausus Kinijoje. Kinijos vyriausybė net sulaukė kritikos dėl netinkamos politikos dramblio kaulo prekybos atžvilgiu. Problema iškilo todėl, kad ekonominės reformos, kurios padėjo šimtams milijonų vartotojų išbristi iš skurdo, suteikė pagrindą atsirasti nepasotinamai vartojimo kultūrai.

Ypač padidėjo kiaulienos vartojimas. Kinija dabar užaugina beveik pusę viso pasaulio kiaulių, o kiaulienos suvartoja penkis kartus daugiau nei 1979 metais. Bet išmaitinti šalies gyventojus darosi vis sudėtingiau, nes trūksta laisvos žemės. Šiuo metu turėdama tik 9 proc. pasaulio dirbamos žemės, Kinija siekia išmaitinti net 21 proc. pasaulio gyventojų. Siekdami praplėsti dirbamos žemės plotus, Kinijos ūkininkai perka žemę užsienyje. Tai lemia augančias maisto produktų kainas pasaulyje.

Daugėja turistų ir studentų 

Dar 1995 metais gyventojai, norėję išvažiuoti iš Kinijos, turėjo ištverti šešių mėnesių trukmės biurokratinį egzaminą. Didžiąją dalį tokių gyventojų sudarė valstybės tarnautojai. Dabar tokia procedūra trunka kelias dienas, ir milijonai kinų naudojasi šia galimybe. Šiuo metu Kinijos turistai užimą trečiąją vietą pasaulyje pagal kelionėse išleistų pinigų kiekį, aplenkdami net vokiečius ir amerikiečius. Sparčiai didėjantį kinų turistų skaičių geriausiai iliustruoja faktas, kad 1995 metais keliavo tik 4,5 mln. kinų, o 2011 metais turistų skaičius jau pasiekė 70 milijonų. Dauguma kinų keliauja į netolimąjį užsienį - Honkongą, Makao, Tailandą, tačiau sparčiai daugėja kinų, vykstančių į Europą ir Jungtines Valstijas. Jie ypač mėgsta lankytis Tryro mieste Vokietijoje, nes jame gimė Karlas Marxas. 

Daugėjant turistų, didėja ir užsienio universitetų populiarumas tarp kinų studentų. Kiekvienais metais maždaug 300 tūkst. kinų išvyksta mokytis į užsienį, ypač Jungtinių Valstijų ir Australijos universitetus. Tokį akivaizdų užsienyje studijuojančių kinų skaičiaus didėjimą galima sieti ir su siekiu įsitvirtinti užsienio valstybėse bei gauti geresnį darbą grįžus namo.

Prekių ženklų įtaka Kinijos rinkai

Kinijoje sukurta gerovė lėmė pokyčius ir visame pasaulyje. Kinijos dėka pavyko atgaivinti Europos prabangos prekių paklausą, nes kinai pamėgo "Louis Vuitton" ir "Hermes" etiketėmis pažymėtus daiktus. Kinijoje juos ypač populiaru dovanoti. Čia padidėjęs ir kitų prestižinių prekių, pavyzdžiui "Bordeaux" vyno vartojimas. Šiuo metu kinai jo išgeria tiek pat, kiek ir vokiečiai. Įspūdingiausias Kinijos poveikis menui. Trys iš dešimties brangiausių paveikslų, parduotų 2011 metais, buvo sukurti Kinijos menininkų. Pati brangiausia Qi Baishi drobė kainavo 57,2 mln. dolerių. 

Tikėtina, kad kitame etape Kinijos pramonės milžinai pradės užsienyje ieškoti naujų rinkų ir naujų žinių. Tai labai kontroversiška, nes šiuos milžinus kontroliuoja Kinijos komunistų partija. Telekomunikacijos ar energetikos sektoriuose šie milžinai gali išsirikiuoti vienoje gretoje su didžiausiais Vakarų koncernais.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"