TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Maroko karalius išvengė arabų pavasario?

2011 11 25 9:43

Maroko valdantysis elitas mano, kad jam pavyko išvengti arabų pasaulį purtančios revoliucinės karštligės dėl švelnesnės ir taikesnės politikos.

Po penktadienio rinkimų karalius Mohammedas VI pirmą kartą privalės skirti premjerą iš daugiausia balsų laimėjusios partijos, o ne tą, kuris jam šaus į galvą. Vis dėlto daugelis protestuotojų, išėjusių į gatves vasarį, nepatenkinti, kad reformos neatitinka jų reikalavimų kurti demokratiškesnę konstitucinę monarchiją, ir ragina balsavimą boikotuoti.

Rinkimams artėjant apsnūdusią sostinę Rabatą tik retsykiais pagyvina bedarbių eitynės, bet apskritai Maroko galinga monarchija ir ją palaikanti sistema užkirto kelią bet kokiam rimtam iššūkiui.

Valdžios simbolis

Režimas remiasi į savo ilgaamžiškumą. Dinastija, kuriai priklauso dabartinis karalius ir kuri save kildina iš pranašo Mahometo, kontroliuoja Maroką net nuo 1664 metų. Karalių Mohammedą VI palaiko galinga propagandos mašina - jo portretai puošia gatves ir parduotuves visoje šalyje. Jo statusą palaiko simboliniai ritualai; kasmet televizija transliuoja, kaip Maroko pareigūnai lenkiasi raitam karaliui. Maroko piliečiai, daugiausia neturtingi ir beraščiai, gyvenantys kaimo vietovėse, tiki, kad karalius turi ypatingą laiminimo galią, jiems atrodo, kad su karaliumi juos sieja tam tikras psichologinis ryšys.

Nepaisant šių senoviškų tradicijų, 48 metų karaliaus vadovaujama monarchija pasitelkė modernesnį, labiau į reformas orientuotą įvaizdį. Karaliaus Mohammedo tėvas Hassanas II vadovavo labai žiauriam režimui nuo 1961 iki 1999 metų: oponentai buvo kankinami, o protestai malšinami. 1965-aisiais vidaus reikalų ministras generolas Mohammedas Oufkiras vadovavo demonstracijų malšinimui Kasablankoje ir, kalbama, pats asmeniškai iš sraigtasparnio paleido į protestuotojus automato papliūpą. Tačiau paskutiniais Hassano valdymo metais pamažėle buvo pradėtos reformos, jos tęsiamos iki šiol. Viena jų - šeimos įstatymas, suteikęs daugiau teisių moterims, bei tiesos komisija, tirianti karaliaus Hassano laikų pažeidimus. Tiesa, nė vienas už tai atsakingas nepersekiojamas.

Sulaužytas tabu

Manoma, kad įvykiai Tunise ir Egipte, kur buvo nuversti ilgus dešimtmečius valdę autokratai, buvo geras perspėjimas Maroko režimui kaip tik tuo metu, kai permainų procesas buvo visai įstrigęs. Kai Maroke kilo protestai, vienas tabu buvo sulaužytas: karalius pirmą kartą buvo viešai kritikuojamas, bet į žmones niekas nešaudė. Vietoj to monarchija pažadėjo permainas, įskaitant daugiau pilietinių teisių ir galių parlamentui. Tai buvo įrašyta į naują Konstituciją, kuri buvo patvirtinta per referendumą liepą.

Rinkimus gali laimėti nuosaikiai islamiška Teisingumo ir plėtros partija. Tuomet ji iškels ir ministrą pirmininką. Tačiau vargu ar ši partija gali įsiūbuoti laivą. Panašiai kaip "Ennahda" Tunise bei "Teisingumas ir plėtra" Turkijoje, ji laiko save šiuolaikiniu judėjimu, siekiančiu suderinti islamą su demokratija. Islamistams nelengva tiesiogiai mesti iššūkį karaliui, nes jo religinis statusas yra "tikinčiųjų vadas". Todėl Maroko Teisingumo ir plėtros partija tarsi brėžia "trečiąjį kelią" tarp revoliucijos ir dabartinės sistemos. Partija teigia, kad ji siūlo reformų kelią neprarandant stabilumo, pasisako už šalies vienybę, bet drauge ir už demokratinę darbotvarkę.

Švelni revoliucija

Tokia pozicija itin tinka Maroko sąjungininkėms JAV ir Europai. Kol kas dar nežinoma, kuo baigsis revoliucijos Egipte, Tunise, Sirijoje ir Jemene, o Marokas nori parodyti Vakarams bei pasauliui, kokia gali būti švelni revoliucija. Tačiau analitikai sako, kad šiemet patvirtintos reformos didžia dalimi yra kosmetinės, bet net ir jos gali būti praktikoje neįgyvendintos. Karalius tebeturi visišką kontrolę, o partijos ir parlamentas, nors įgavęs daugiau galių, yra silpni. Be to, kaip sako vietos specialistai, rinkimai Maroke niekada nieko nelemia.

Kodėl? Nes rinkimų sistema pasirengusi niekam neleisti laimėti, tad neįmanoma gauti daugiau nei 20 proc. vietų parlamente, o tai leidžia monarchijai dominuoti. Manipuliavimas partine sistema tėra senamadiška taktika esamai padėčiai išlaikyti.

Tik 37 proc. rinkėjų dalyvavo 2007 metų rinkimuose, o mažas aktyvumas kaip tik ir laikomas didžiausia grėsme režimo patikimumui. Todėl valdžia persekioja tuos, kurie ragina boikotuoti rinkimus. Per pastarąjį mėnesį dėl to buvo tardoma apie 100 žmonių.

Tokia padėtis skatina protestuotojus veikti dar ryžtingiau. Tačiau kitus ji tik atbaido, o karalius, pakylėtas virš kasdienės politikos, ir toliau viską valdo.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"