TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip medžiotojas tapo medžiojamuoju

2016 02 06 6:00
Laukdami Juliano Assange'o pasidavimo Ekvadoro ambasadą Londone apgulė žurnalistai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Julianas Assange'as gavo stiprią moralinę paspirtį iš Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, tačiau kol kas jos sprendimas neturi jokios įtakos Ekvadoro ambasadoje Londone pasislėpusio paslapčių medžiotojo ir viešintojo likimui. Britų policija ir toliau pasirengusi jį suimti pagal Švedijos išduotą tarptautinį arešto orderį, vos tik jis iškiš nosį iš ambasados.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange'ui turi būti leista laisvam išeiti iš Ekvadoro ambasados Londone ir kompensuota už priverstinį trejų su pusės metų įkalinimą. Taip vakar nusprendė JT darbo grupė, sudaryta iš nepriklausomų žmogaus teisių ekspertų.

44 metų australas supykdė Jungtines Valstijas, paskelbęs šimtus tūkstančių slaptų dokumentų. Jis pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londone 2012 metų birželį, vengdamas Švedijoje prieš jį pradėto tyrimo dėl seksualinio pasikėsinimo ir išžaginimo.

Tiek Didžioji Britanija, tiek Švedija neigia atėmusios laisvę iš J. Assange'o ir pabrėžia, kad jis savanoriškai užsidarė ambasadoje. J. Assange'as kreipėsi į JT grupę, kurios sprendimas nėra įpareigojantis, teigdamas, kad jo teisės varžomos neleidžiant išvykti į Ekvadorą, suteikusį jam politinį prieglobstį. Jungtinė karalystė jau paskelbė oficialiai užginčysianti JT išvadas dėl savavališko sulaikymo.

Julianas Assange'as per spaudos konferenciją, kurią surengė Ekvadoro ambasadoje 2014 metais.

JT grupė priėmė sprendimą ne visais balsais – tik 3 iš 5 jos narių buvo palankūs J. Assange'ui. Ši grupė neturi galios įsakyti paleisti J. Assange'ą. Jos sprendimas neabejotinai padidino dėmesį šiam prieštaringam asmeniui, bet neturi jokios įtakos prieš jį pradėtiems tyrimams. Nors tokį sprendimą galima vertinti kaip moralinį spaudimą vyriausybėms, šios ne visada linkusios atsižvelgti, kaip ir buvo Mianmaro opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi atveju 2008 metais, kai ji buvo areštuota; tais pačiais metais Irako vyriausybė taip pat buvo raginama nepakarti diktatoriaus Saddamo Husseino, o JAV nuolat sulaukia reikalavimo uždaryti karinį Gvantanamo kalėjimą.

J. Assange'as skundžiasi netekęs esminių laisvių, įskaitant saulės šviesą ir gryną orą, deramą gydymą bei teisinį ir procedūrinį saugumą. Britų žiniasklaida yra skelbusi, kad gyvendamas mažutėje ambasadoje niekur neišeidamas J. Assange'as skundžiasi širdies ritmo sutrikimu, chronišku kosuliu ir aukštu kraujo spaudimu.

Laukdamas JT sprendimo, J. Assange'as buvo paskelbęs, kad sutiks pasiduoti Didžiosios Britanijos policijai, jei JT komisija nutars, kad jo laisvė buvo suvaržyta pagrįstai. Ketvirtadienį jis paskelbė pareiškimą, kuriame pažadėjo tuo atveju išeiti iš ambasados ir leistis suimamas. Tačiau jei Jungtinė Karalystė ir Švedija būtų pripažintos veikusios neteisėtai, J. Assange'as reikalavo nedelsiant grąžinti jam pasą ir nutraukti tolesnius mėginimus jį areštuoti.

Suėjo senatis

J. Assange'as pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londono vakariniame rajone bijodamas, kad jei bus išduotas Švedijai, kurioje jis įtariamas išprievartavimu, paskui gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, norinčioms teisti jį dėl šimtų tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimo. Nutekinti dokumentai atskleidė kai kuriuos amerikiečių kariškių piktnaudžiavimus ir konfidencialius diplomatų pokalbius. JAV teigia, jog dėl šių paviešinimų iškilo pavojus amerikiečių gyvybėms.

Pernai Švedija panaikino dalį kaltinimų J. Assange'ui dėl senaties. Tačiau dar vienas sunkus kaltinimas išžaginimu, kurį J. Assange'ui iškėlė viena Stokholmo gyventoja, sulauks senaties tik 2020 metų rugpjūtį. Pagal šį kaltinimą Švedija nori apklausti J. Assange'ą ir tuo tikslu išdavė tarptautinį jo arešto orderį. Šis nėra panaikintas ir JT komisijos sprendimas vargiai galėtų būti pagrindu padaryti kokią nors išimtį.

2014 metų rugsėjį J. Assange'as apskundė Švediją ir Britaniją JT darbo grupei dėl savavališko sulaikymo teigdamas, kad trukdymas jam laisvai palikti ambasadą prilygsta neteisėtam kalinimui. Save jis laiko politiniu pabėgėliu.

Didžiosios Britanijos valdžia neleido J. Assange'ui išvykti į Ekvadorą, nors tos šalies užsienio reikalų ministras raginio gerbti suverenų Ekvadoro sprendimą suteikti J. Assange'ui politinį prieglobstį. Londono policija teigė ir toliau pasirengusi suimti J. Assange'ą, jei tik šis paliks ambasadą.

Didžiosios Britanijos spauda rašė, kad ambasados apgultis policijai laukiant galimybės areštuoti J. Assange'ą jau atsiėjo daugiau kaip 18 mln. dolerių. Spalį Skotlend Jardas panaikino ambasados stebėjimą kiaurą parą, tačiau naudoja „kitus atvirus ir slaptus“ sekimo būdus.

Išskirtiniai gabumai ir charizma

J. Assange'as turi daug gerbėjų ir šalininkų, kurie jį laiko narsiu kovotoju už tiesą. Kritikai sako, kad jis yra save reklamuojantis garbėtroška, savo veiksmais darantis žalą ir keliantis pavojų. Tie, kurie yra su juo dirbę, apibūdina J. Assange'ą kaip energingą, motyvuotą ir labai protingą, pasižymintį išskirtiniais gebėjimais nulaužti kompiuterių kodus.

Jis įsteigė „Wikileaks“ 2006 metais, o 2010-aisiais paskelbė filmuotą medžiagą, kaip JAV kariai iš sraigtasparnio sušaudė 18 civilių Irake. Šis skandalas atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Tačiau jau tais pačiais metais jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Švedijos išduotą orderį. Geradarių dėka už jį buvo sumokėtas didžiulis užstatas, o tada J. Assange'as pabėgo į Ekvadoro ambasadą.

J. Assange'as nelinkęs atvirauti apie savo asmenybę, tačiau susidomėjusi žiniasklaida kai ką išsiaiškino. Jis gimė 1971 metais Taunsvilyje, Australijoje, ir vaikystę praleido su keliaujančiu savo tėvų teatru. 18 metų tapo tėvu, o paskui sekė bylos dėl globos. Atsiradęs internetas jam buvo puiki proga pritaikyti savo matematinius gebėjimus, bet užtraukė ir bėdų. Mat 1995 metais kartu su draugu jis buvo apkaltintas daugybe įsilaužimų. Įsilaužėliai buvo tiek gudrūs, kad galėjo sekti juos sekančius detektyvus, bet galiausai J. Assange'as buvo sučiuptas ir prisipažino kaltas. Jis atsipirko kelių tūkstančių Australijos dolerių bauda ir išvengė kalėjimo su sąlyga, kad pakartotinai nenusikals.

Vėliau J. Assange'as bendradarbiavo rašant vieną knygą apie internetą, kuri tapo bestseleriu, o šios knygos bendraautorė Suelette Dreyfus apibūdino jį kaip labai gerą tyrėją, linkusį gilintis į etikos ir teisingumo klausimus, svarstyti, ką vyriausybės turėtų daryti ir ko ne.

Įkūręs „WikiLeaks“, J. Assange'as pradėjo gyventi klajoklio gyvenimą, dažnai keitė savo gyvenamą vietą. Vienas žurnalistas, kelias savaites keliavęs su J. Assange'u, sakė, kad pasinėręs į darbą jis gali ilgai ištverti nevalgęs ir labai mažai miegodamas. „Jis sukuria tokią atmosferą, kad jį supantys žmonės nori jam padėti. Tikriausiai tai susiję su jo charizmą“, – rašė „New Yorker“ reporteris Raffi Khatchadourianas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"