TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip merdėjo Artimųjų Rytų taikos procesas

2011 01 25 0:00
Jaunas palestinietis iš laidynės nusitaikė į Izraelio policiją per protestą prieš žydų gyvenvietes Rytų Jeruzalėje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Arabų televizija "Al Jazeera" sukėlė Artimuosiuose Rytuose skandalą, primenantį "WikiLeaks" demaskavimus: paskelbė virtinę dokumentų apie didžiules palestiniečių vadovybės nuolaidas Izraeliui.

Didžiausias per visą Artimųjų Rytų konflikto istoriją konfidencialių dokumentų nutekėjimas atskleidžia, kad palestiniečių derybininkai slapta sutiko pripažinti Izraelio įvykdytą visų, išskyrus vieną, gyvenviečių, nelegaliai pastatytų okupuotoje Rytų Jeruzalėje, aneksiją. Tai buvo tik viena iš visos virtinės precedento neturinčių nuolaidų, kurios turėtų sukelti šoką palestiniečiams ir platesniam arabų pasauliui.

Arabų televizija "Al Jazeera" gavo tūkstančius puslapių konfidencialių palestiniečių pusės užrašų ir perdavė juos britų kairiosios pakraipos dienraščiui "The Guardian", kuris taip pat pradėjo juos skelbti su savo komentarais. Tuose dokumentuose išdėstyta daugiau kaip dešimtmetį trukusių palestiniečių derybų su Izraeliu ir JAV eiga. Iš tų dokumentų - susitikimų stenogramų, elektroninio susirašinėjimo tarp palestiniečių, Izraelio bei amerikiečių diplomatų - iškyla labai gyvas ir netikėtas taikos proceso, kuris dabar, po 20 metų, laikomas iš esmės žlugusiu, merdėjimo procesas.

O kas mainais?

"Al Jazeera" paskelbė, kad Izraeliui buvo pasiūlyta atiduoti žydų nausėdijas Rytų Jeruzalėje, tarp jų pastatytas ant Prancūzų kalvos, Ramat Alone ir Gile, taip pat Žydų kvartale bei dalį Armėnų kvartalo Jeruzalės senamiestyje. Kaip pranešė arabų kalba transliuojanti palydovinė televizija, Izraelis palestiniečiams nepasiūlė nieko mainais į šias "istorines nuolaidas". "Al Jazeera" nurodė, kad šios nuolaidos buvo pasiūlytos 2008 metų birželį per Jeruzalėje vykusį susitikimą, kuriame dalyvavo tuometė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni, buvęs palestiniečių premjeras Ahmedas Qorei ir palestiniečių derybininkas Saebas Erekatas.

"Pasiūlėme, kad Izraelis aneksuotų visas nausėdijas Jeruzalėje, išskyrus Džabal Abu Gneimą (Har Homą). Pirmąkart istorijoje pateikiame tokį pasiūlymą; mes atsisakėme tai padaryti Kemp Deivide", - cituojamas A.Qorei. Tačiau Izraelio pusė atsisakė net įtraukti Jeruzalę į darbotvarkę, nekalbant jau apie nuolaidas Palestinos autonomijai mainais į jos istorinį pasiūlymą.

"Mums nepatinka šis pasiūlymas, nes jis neatitinka mūsų reikalavimų", - palestiniečiams tuomet pareiškė T.Livni.

Po 1967 metų karo, kai Izraelis okupavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalės problema tapo svarbiausia siekiant numalšinti konfliktą. Šį miestą savo sostine laiko ir palestiniečiai, ir izraelitai.

Taip pat yra duomenų, kad palestiniečiai buvo pasirengę diskutuoti ir apie pabėgėlių grįžimą. Kalba ėjo apie tai, kad palestiniečių pabėgėlių skaičius galėtų būti apribotas iki 100 tūkst. per 10 metų.

Visi šie klausimai buvo laikomi svarbiausiais Artimųjų Rytų taikos derybose ir buvo priimta manyti, jog palestiniečiai dėl jų nesukalbami.

Smūgis palestiniečių lyderiams

Palestiniečių vyriausiasis derybininkas Saebas Erakatas išsakė abejonių dėl Katare įsikūrusios televizijos pranešimų sakydamas, kad palestiniečių vadovai "neturi ko slėpti" ir kad didelė dalis reportaže pateiktos informacijos tėra "melo krūva". Tačiau jis jau sulaukė raginimų atsistatydinti. Ir kiti palestiniečių lyderiai puolė aiškintis, jog "neturėjo ko slėpti nuo savo brolių arabų". Atsirado ir tokių, kurie pareiškė, kad "Al Jazeera" pradėjo karą su palestiniečiais, todėl jos žurnalistai negalės dirbti Vakarų Krante.

Abiejų šalių tiesioginės taikos derybos nutrūko pernai rugsėjį, kilus ginčui dėl žydų nausėdijų. O iš nutekintų dokumentų, kurie aprėpia laikotarpį nuo 1999 iki 2010 metų, susidaro įspūdis, kad Palestiniečių autonomijos lyderiai buvo silpni ir nusivylę, o Izraelio derybininkai - pasitikintys ir nepalenkiami. Drauge ryškėja iš dalies niekinantis Amerikos politikų požiūris į palestiniečių atstovus.

Spėjama, kad "popierius" nutekino palestiniečių pusė. Arabų televizijos žurnalistai teigia turį 16 067 dokumentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"