TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Norvegija gyvens po rinkimų

2013 09 17 13:56
Jensas Stoltenbergas, Erla Solberg ir Siv Jensen AFP/Scanpix nuotrauka

Rugsėjo 9 dieną Norvegijoje įvyko pirmiėji postbreivikiniai parlamento rinkimai. Jie susilaukė daug dėmesio pasaulyje, domino jie ir lietuvius – ypač dėl plačiai diskutuoto jėgų, siekiančių griežtinti imigracijos politiką, patekimo į valdžią. Tačiau kaip į rezultatus reaguoja patys norvegai?

Į valdžią po aštuonerių kairiosios Darbo partijos valdymo metų įžengė sustiprėję centro dešinieji su konservatorių lydere Erna Solberg priešakyje. Šiuo metu norvegai laukia, kas sudarys valdančiąją koaliciją ir perims premjero postą iš Jenso Stoltenbergo – kol kas spėjama, kad centro dešiniųjų koaliciją turėtų sudaryti konservatoriai, krikščionys demokratai, Pažangos partija ir liberalai. Paradoksu galima laikyti tai, jog po 2011 metų Anderso Breiviko išpuolio į Pažangos partiją, kuriai vienu metu priklausė pats A.Breivikas, buvo žiūrima labai skeptiškai, tačiau jau 2013 metais antiimigracinės politikos šalininkai galimai dalyvaus vyriausybės formavime ir turės realią įtaką Norvegijos Stortingete bei vyriausybėje.

Pažangos partiją vertina skeptiškai

Oslo universiteto profesorius, politologas Oddbjornas Knutsenas situaciją komentuoja dvejopai. „Rinkimų rezultatais aš nesistebiu – išankstinės apklausos rodė, jog naująją valdžią sudarys trys didžiausios opozicinės partijos, taip nutraukdamos Norvegijai būdingą socialdemokratų valdymą.“ – portalui lzinios.lt teigė O.Knutsenas. Politologas naujiena vadina tai, kad būsimoje vyriausybėje realią įtaką gaus Pažangos partija. Anot profesoriaus, partija save identifikuoja kaip radikaliuosius dešiniuosius. Norvegijoje tradiciškai egzistuoja gana didelis atstumas tarp centro dešinės partijų – konservatorių, liberalų ir krikščionių demokratų – bei radikalesne laikomos Pažangos partijos. Todėl, pasak jo, atrodo keista, kaip didysis branduolys galėjo priimti progresistus į partnerių gretas. O.Knutsenas priduria, kad nors politologai ir stebisi būsima koalicija, Pažangos partija gali pasigirti stipriu elektorato palaikymu ir išmintingais politikais, žinančiais, kaip šį elektoratą išlaikyti.

Lietuviams aktualią Pažangos partijos imigracijos politiką politologas vadina išties griežta, tačiau jis primena, jog koaliciją sudarys dar trys partijos, tad būsimųjų valdančiųjų laukia daug kompromisų. Todėl radikalios antiimigracinės politikos tikėtis nereikėtų – tam prieštarauja tiek kitos partijos, tiek dauguma rinkėjų.

Line Sletten Larsen, Oslo universiteto dėstytoja pritaria O. Knutsenui. „Tiek elektoratas, balsavęs už konservatorius, tiek pačios partijos yra nusiteikusios skeptiškai daugelio Pažangos partijos reikalavimų atžvilgiu“ – teigia L.S.Larsen. Analitikai taip pat sunerimę dėl šios partijos ekonominės politikos. Ši partija skelbia norinti išleisti daugiau pinigų iš naftos teikiamų pajamų valstybės biudžetui ir panaikinti egzistuojančią 4 proc. taisyklę (kiekvienais metais valstybės biudžetas iš nacionalinio fondo gali pasisavinti tik 4 proc. naftos išteklių tiekiamų pajamų).

Rinkėjai žvelgia be baimės

Nors užsienyje Pažangos partija kone visuotinai vadinama populistine bei radikalia migracijos, ypač iš musulmoniškų kraštų, klausimu, patys Norvegijos gyventojai partiją vertina kitaip ir nėra tokie kategoriški kaip politologai. Pažangos partijos lyderė Siv Jensen vienoje savo kalbų yra sakiusi: „Jei populistai bando spręsti kasdienes žmonių problemas, tuomet man garbė vadovauti populistų partijai.“ Telekomunikacijų bendrovėje dirbanti Birgit Sandin Vildalen teigia, jog Pažangos partija dirba žmonėms – siekia mažinti mokesčius bei biurokratizmą, o svarbiausia – siekia didesnės rinkos laisvės. Tai ypač aktualu norvegams, suvokiantiems, jog naftos ištekliai mažėja, ir norint išlaikyti gerovės valstybės modelį reikia skatinti verslą bei vykdyti pokyčius socialinėje sistemoje – pvz., pensijų reformą. B.S.Vildalen taip pat teigia, jog tik žmonėms, stebintiems rinkimus iš šalies, atrodo, kad Pažangos partijos politika imigracijos klausimu yra radikali. Anot pašnekovės, daniškas tradicijas perėmusi partija iš tikrųjų nėra tokia skirtinga nuo konservatorių bei liberalų , o partijos rinkimų programos apie vykdomą veiklą pasako ne viską. „Norėčiau pabrėžti, jog užsieniečiai klaidingai vertina Progreso partijos narius kaip A.Breiviko partijos pasekėjus – jis partijai priklausė tik iki 2007 metų ir vadino ją per daug liberalia“ – priduria B.S.Vildalen.

Tuo tarpu už konservatorius balsavęs Stianas Kruse Aasas teigia esąs patenkintas rinkimų rezultatais ir visai nebijantis Pažangos partijos patekimo į valdžią, ypač, kad dar net nėra nuspręsta, kokią tiksliai poziciją ji užims. Vyras sako netikintis tiesiogine partijos įtaka koalicijoje bei priduria, jog ketveri metai – per mažai, norint įtvirtinti griežtą politiką imigrantų atžvilgių, ypač, kai valdžioje dominuos Konservatorių partija.

Atrodo, dar anksti spėlioti, kaip atrodys dešiniųjų valdymas Norvegijoje. Patys norvegai pabrėžia, kad Norvegijoje, kaip ir visoje Europoje, į valdžią ateina stiprios politikės moterys – iš keturių vyriausybę sudarysiančių partijų tik vienai vadovauja vyras. Tikėtina, kad artimiausi ketveri metai, kuriuos už vyriausybės vairo greičiausiai praleis „geležinė“ konservatorė E.Solberg, į turtingiausios Europos valstybės gyvenimą įpūs naujų vėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"