TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Norvegija išvengia "naftos prakeiksmo"

2014 09 01 6:00
Turtingame Bergeno mieste prabangos beveik nematyti. AFP/Scanpix nuotraukos

Šalys, kurios pradėjo lobti iš naftos, maudosi prabangoje, tik ne Norvegija. Matyt, toks tų žmonių mentalitetas: jie pasitiki savo vyriausybe, moka gerus atlyginimus, turtų nesivaiko ir nepamiršo savo skurdžios praeities. Ir rengiasi gyvenimui, kai nafta išseks.

Antras didžiausias Norvegijos miestas Bergenas, apsuptas kalnų ir įsispraudęs tarp pakrantės fiordų, gražus kaip iš atviruko. Visai Norvegijai klestint iš naftos ir dujų gavybos, šis miestas taip pat labai turtingas. Tačiau beprotiško išlaidavimo ženklų nematyti - ten nevažinėja superautomobiliai užtamsintais langais, nėra garsių dizainerių rankinių parduotuvių, žmonės nesibūriuoja prie išskirtinių naktinių klubų. Kai kitos šalys maudosi savo išgaunamos naftos piniguose, norvegai toliau juos krauna į valstybės gerovės fondą. Nuostabiausia, kad jie sako: mes pasitikime savo vyriausybe ir manome, kad ji išmintingai išleis mūsų pinigus.

Kiekvienas turi po milijoną

Gerovės fondas sudaro maždaug 800 mlrd. dolerių, jam priklauso 1 proc. viso pasaulio akcijų ir jo pakanka, kad po lygiai išdalijus visus pinigus piliečiams kiekvienas norvegas taptų milijonieriumi, skaičiuojant kronomis. Tai milžiniška šalies taupomoji kasa. Dauguma norvegų tuo labai patenkinti. 2012 metų tyrimas parodė, kad Norvegija yra tarp laimingiausių pasaulio valstybių.

Vis dėlto sunkoka suvokti, kaip norvegai išvengia švaistymo ir atsispiria prabangaus gyvenimo pagundoms. Matyt, tai lemia jų mentalitetas. Žinovai sako, kad iš pradžių šalis turėjo labai daug investuoti, kol galiausiai jau galėjo ką nors ir išleisti. Kitose šalyse naftą išgauti daug lengviau, todėl pinigai ateina iškart. Norvegai turėjo suvokti, kad jiems tai - ilgalaikis planas. Didžiąją dalį naftos ir dujų Norvegija pumpuoja poliarinėmis sąlygomis, todėl turėjo pastatyti jūroje tokias platformas, kurios savo sudėtingumu prilygsta kosminiams laivams. Naftos bumas transformavo visą Norvegijos ekonomiką.

Taigi norvegai nieko nešvaisto, o netgi atvirkščiai - kruopščiai laikosi taisyklės, kad per metus galima išleisti arba investuoti į viešuosius projektus ne daugiau kaip 4 proc. gauto pelno. Iš tikrųjų Norvegija išleidžia mažiau, taigi dar taupo. Kad tokia sistema veiktų, reikalingas nepaprastas pasitikėjimas, kad su pinigais bus deramai elgiamasi ir jie nebus išleisti, kam nereikia. Norvegų tauta šiuo požiūriu demonstruoja nepaprastą visuomenės homogeniškumą.

"Statoil" naftos platforma netoli Bergeno.

Kainos pribloškia

Norvegija jau dabar planuoja, ką darys, kai jos naftos ir dujų ištekliai išseks. Pamažėle ekonomika perorientuojama į kitas sritis. Pastaraisiais metais darbo našumas didėjo lėčiau, todėl vyriausybė ieško konkurencingo mokesčių lygio ir palankesnių sąlygų investicijoms.

Kol kas Norvegija yra viena brangiausių valstybių pasaulyje, sąnaudos verslui ten milžiniškos. Kainos užsienietį gali priblokšti. Kapučino puodelis kavinėje prie Bergeno žuvų turgaus kainuoja 10 dolerių. Vizitas į vietos prekybos centrą atsieis 50 dolerių perkant tik pigiausius makaronus, duoną, sūrį ir pomidorus. Tačiau norvegams tai neatrodo pernelyg brangu. Tūlas paaiškins, kad kainos paprasčiausiai atitinka atlyginimus. Norvegams įkandama patogiai gyventi savo brangioje šalyje, kone kiekvienas turi vasaros ir žiemos atostogų namelį. Taip yra todėl, kad darbdaviai moka padorius atlyginimus. Daugelyje pasaulio vietų, pavyzdžiui, Londone anaiptol taip nėra. Norvegai gerbia darbą ir nemano, kad vadovų atlyginimai turi būti daug kartų didesni už mažiausiai apmokamų darbuotojų. Kita vertus, tai reiškia, kad talentingiausi žmonės išvyksta į kitas šalis, kur vadovaudami gauna nepalyginamai didesnius pinigus.

Galiausiai, norvegai savęs nė nelaiko kokiais nors turtuoliais. Kai kurie dar prisimena tuos laikus, kai šalyje kone visi buvo neturtingi ūkininkai ir žvejai. Tačiau tai buvo prieš 40 metų, o dabar daugelis žmonių yra išsilavinę, vidutinio norvego gyvenimas nepaprastai pasikeitė. Norvegijos gerovės sistema - viena dosniausių pasaulyje.

Kas bus, kai nafta baigsis?

Kiekvienais metais išgauti norvegišką naftą bus vis sunkiau ir brangiau, ir norvegai gerai tai žino. Naftos pabaiga bus didelis iššūkis šaliai. Ji turės nukreipti savo potencialą ir patirtį į kitas sritis, ieškoti kitų pajamų šaltinių.

Galbūt šis suvokimas, kad gerovė truks ne amžinai, paaiškina, kodėl vingiuotomis Bergeno gatvėmis darda tiek daug padėvėtų "Volvo", o ne"Porsche" ir "Bentley", kaip Londono turtuolių rajonuose. Regis, norvegai vadovaujasi išmintimi ir pragmatiškumu, o ne tuščia poza.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"