TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip pataisyti spaudą?

2011 07 29 0:00
R.Murdochas skaito apie save. Pirmiausia, jam pačiam priklausančiuose laikraščiuose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperiją ištikusios krizės įdomų komentarą paskelbė britų savaitraštis "The Economist", jis teigia, kad Didžiajai Britanijai reikia naujo požiūrio į spaudos reguliavimą.

"Tikslas atrodo gana paprastas: laikraščiai turi likti laisvi, tačiau nesielgti pernelyg siaubingai ir uždirbti pinigų, kad išgyventų", - rašo "The Economist".

Liepos 20 dieną Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas subūrė garbingų žmonių grupę, kuri per metus turi sukurti naujas spaudos taisykles. Skelbdamas visiškos savireguliacijos pabaigą, D.Cameronas kalbėjo apie spaudą kaip sarginį šunį, kuris "iš esmės nepriklausomas" nuo vyriausybės, tačiau jis užsiminė, kad prie tų taisyklių sukūrimo galėtų prisidėti ir Reklamos standartų tarnyba, pramonės finansuojama institucija, kuri reklamai reguliuoti naudoja konkurentų spaudimą, be to, galima kreiptis į "pagalbininkus", t. y. oficialius reguliuotojus, kurie turi teisę nubausti užsispyrusius pažeidėjus.

Apie "nepriklausomą" sarginį šunį kalba ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Edas Milibandas, tačiau jis, skirtingai nei dabartinė Spaudos nusiskundimų komisija, į savo gretas neįtraukia dirbančių redaktorių. E.Milibandas nori, kad reguliuotojas turėtų teisę ir galią priversti spaudą mokėti kompensacijas ir ryškiai išspausdinti paneigimą.

Viskas skamba protingai, tačiau kyla vienas sunkumas. Nė vienos šio trišakio galvosūkio - sukurti laisvą, stiprią ir ne tokią bjaurią spaudą - dalies negalima išspręsti atskirai. Prisiminkime, ką pastarosios savaitės atskleidė apie britų laikraščius.

Tam tikra prasme telefoninių pasiklausymų krizė teikia vilties. Kai kiti stabdžiai ir atsvaros (policija, vyriausybė bei parlamentas) nesuveikė, būtent rimtoji spauda (vedama dienraščio "The Guardian") atskleidė, kaip nusikalstamai veikė "News of the World". Tai turėtų priversti susimąstyti politikus, tokius kaip buvęs leiboristų partijos vadovas lordas Neilas Kinnockas, kurie ima siūlyti kvailų idėjų, pavyzdžiui, įvesti statutą, verčiantį laikraščius būti politiškai nešališkus, kaip ir transliuotojai.

Tą pačią istoriją galima pateikti ir ne tokiomis "skambiomis" antraštėmis. Šis skandalas leido triumfuoti tik mažai dalelei spaudos verslo, kuri pinigų neuždirba: "The Guardian" neseniai paskelbė patyręs 33 mln. svarų metinį nuostolį, dėl to jis turės atleisti nemažai darbuotojų. Tačiau skandalas virto katastrofa ir kitai mažai dalelei, uždirbančiai didelius pinigus. Prieš atliekant eutanaziją R.Murdocho "News Corporation" už tai, kad laikraštis "News of the World" elgėsi pernelyg begėdiškai, bulvarinis laikraštis "The Sunday" ir jo sesutė "The Sun" atnešė nemenką pelną, iš kurio buvo subsidijuojami du nuostolingi R.Murdocho laikraščiai "The Times" ir "The Sunday Times".

Nors ir pavėluotai, vilčių teikia tai, kad nusikalstama spaudos veikla sulaukė rimtų pasekmių - areštų ir atsistatydinimų, o R.Murdochas ir jo sūnus buvo apklausti Bendruomenių rūmų komitete. Logiškai atrodytų, jog dabar svarbiausia padaryti viską, kad įstatymai nebūtų laužomi ar apskritai ignoruojami. Politikai pasiūlė būdų, kaip pažaboti spaudos grupes, suteikdami įbauginimo galią tiems, kuriems mokama už jų priežiūrą.

D.Cameronas žada palaikyti šaltesnius santykius su žiniasklaidos tūzais ir būti jiems ne toks atviras (parlamentarų paklaustas apie jo dažnus susitikimus su britų premjerais, R.Murdochas tik suniurnėjo: "Noriu, kad jie paliktų mane ramybėje"). E.Milibandas nori, kad R.Murdocho imperija būtų išardyta, nors ir negali paaiškinti, kas galėtų nupirkti jo laikraščius, kurie kiekvieną savaitę praranda milijonus svarų.

Deja, įstatymų laužymo sustabdymas pats savaime sulaukėjusios britų spaudos nepataisys, nes daug spaudos rutininių veiksmų - užgauliojimai našlės pašto dėžutėje, paparacai, verčiantys įžymybių ir svetimautojų vaikus verkti - nors ir beširdiški, tačiau legalūs.

Šį mėnesį buvęs leiboristų teisingumo sekretorius Jackas Straw pareiškė, kad painiausi spaudos reguliavimo aspektai susiję ne su melu, bet su privačiais dalykais, kurie yra tiesa. Jis nori, kad civilinėje teisėje atsirastų įstatymas dėl kišimosi į privatų gyvenimą, kuris numatytų panašias bausmes, kaip ir už šmeižtą. Bendruomenių rūmuose J.Straw įrodinėjo, kad bet kokia nauja kontrolė turėtų būti apibrėžta įstatymu. Jis priminė, kad šiais metais "Express Newspapers" ("The Daily Express ir "Daily Star" leidėjas) paprasčiausiai pasitraukė iš visuomeninės Spaudos nusiskundimų komisijos. "Labai išmintingi žodžiai", - pritarė J.Straw britų ministras pirmininkas.

Trumpai tariant, atrodo, kad politikai nusiteikę priversti laikraščius pritarti naujam spaudos kodeksui. Tačiau įvairiose partijose yra manančiųjų, kad žurnalistų licencijavimas ar privalomas nešališkumas būtų lazdos perlenkimas. Jeigu D.Cameronas ir jo kolegos mano, kad Reklamos standartų modelis sukuria balansą tarp prievartos ir savireguliacijos, nereikia atmesti ir to, kad jie gali ir klysti. Reklamos standartų tarnybos generalinis direktorius Guy Parkeris teigia, jog dauguma įmonių laikosi taisyklių, nes nenori, kad jų blogybės būtų paviešintos. Tačiau atsiranda ir nenaudėlių, todėl "gyvybiškai svarbu laikyti lazdą spintoje". Jis turi omenyje kreipimąsi į Sąžiningos prekybos tarnybą, kuri privalo saugoti vartotojų teises, arba (transliuotojų atveju) pasilikti sau teisę į paskutinį teismą, t. y. sustabdyti darbo licencijas.

Taip pat neaišku, kokią įtaką privalomas spaudos kodeksas darytų tinklaraštininkams ar "Twitter" skleidžiamiems gandams. Šiuolaikinių žurnalistų negalima suvaržyti tokiomis sankcijomis kaip žurnalisto pažymėjimo atėmimas ar neįleidimas į spaudos konferenciją.

Mes galime pasiūlyti įspūdingą susitarimą. Tereikia parodyti J.Straw jo klaidą dėl kišimosi į privatų gyvenimą ir sukurti griežtesnį, bet dar ne teisinį reguliavimą, kuris būtų savotiškas tarpininkas, siūlantis pagalbą tiems, su kuriais žiauriai elgiasi spauda. Jei tai nepadėtų, suveiktų protingos sankcijos, numatytos už žalos padarymą, taip pat žinojimas, kad kitas žingsnis - teismai. Tarpininkavimui turėtų pritarti net toks gana siaubingas laikraštis kaip "The Daily Express".

Mainais spaudai turėtų būti pasiūlyta kur kas didesnė galimybė ginti viešąjį interesą, tai ištaisytų didžiulį Anglijos teisės defektą, kai kalbama apie šmeižtą, ir paskatintų tikrą tiriamąją bei operatyviąją žiniasklaidą. Kai kurie laikraščiai tam prieštaraus teigdami, kad be sensacijų ir brovimosi į asmeninį gyvenimą jie neišgyvens. Taip, bus sunku. Bet alternatyva dar blogesnė.

 

Vertė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"