TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip pelnyti Nobelio premiją?

2010 07 14 0:00
A.Nobelis, paskatinęs pasaulį mąstyti apie ateitį.

Atsakymo į šį klausimą galima buvo sulaukti Lindau miestelyje, kuris prieš 1200 metų įsikūrė šalia Vokietijos didžiausio ir giliausio Bodeno ežero, dar besijungiančio ir su Šveicarija bei Austrija. Birželio 28 - liepos 3 dienos jame vyko tradicinis, jau 60-asis, Nobelio premijos laureatų susitikimas. Mažą kurortinę vietovę įsismaginusi žiniasklaida tomis dienomis vadino "protingiausia vieta planetoje".

Į šį "vasaros pasimatymą" atvyko 61 Nobelio premija įvertintas mokslininkas. Paprastiems mirtingiesiems atrodė, kad dalyvių buvo kelis kartus daugiau, nes renginyje dalyvavo akademikai, universitetų, mokslo institucijų deleguoti jauni mokslininkai iš įvairių pasaulio valstybių. Laimės jame pasirodyti turėjo ir dabar Vokietijoje stažuojantys jaunosios kartos atstovai. Įtempęs ausis klausiausi, gal kur nors išgirsiu ir lietuvišką žodį. Nesulaukiau. Štai todėl bent kaip žurnalistas pasidalysiu keliomis pastabomis iš šio "protingiausio" (šešias dienas) miestelio ant pasakiškai gražaus ežero kranto.

Renginyje nebuvo Nobelio premijos laureatų rašytojų. Nuo 1951 metų, kai pradėti rengti Lindau susitikimai, suvažiuoja tik tiksliųjų mokslų atstovai. Tai naujus pažinimo horizontus atvėrę fizikai, chemikai, medikai, vėliau prie jų prisidėję ekonomikos mokslų grindėjai. Iš pradžių rinkdavosi vien europiečiai. Renginio iniciatorius buvo grafas Lenaras Bernadotte, palaikęs gerus ryšius su Nobelio premijas skirsčiusia Švedijos akademija. Jis pats giminiavosi su švedų karaliais, tačiau bendradarbiavo ir su vokiečių medikais. Grafui rūpėjo prikelti prieš 6 metus karo parblokštą, nualintą, net ir gero vardo netekusią Vokietiją. Ištraukti ją iš nežinios pasitelkus aktyvų protą, paremiant jaunus talentus (ak, kaip tai šiuo požiūriu tinka mažiau žinomoms šalims!).

Nuo 2000 metų tokie susitikimai virto stipria mokslo ir kultūros organizacija, turinčia net savą "senatą". Jo garbės narys - pats Stokholmo Nobelio premijų komitetas. Dabartinė vadinamojo senato pirmininkė - grafo L.Bernadotte duktė Bettina, o tarp narių - daugiau kaip 200 pačių Nobelio premijos laureatų.

Lindau susitikimas - tarptautinis renginys. Mūsų dienomis mokslininkas didžiuojasi, jei prie Bodeno ežero į pasimatymą su Nobelio premijos laureatais patenka bent kaip paprastas klausytojas. Iš 675 deleguotų jaunųjų mokslininkų, atvykusių susitikti ir pasikalbėti su giminingų mokslo šakų Nobelio premijų laureatais, tik maža dalis (maždaug 100) buvo vokiečiai. Prisipažinsiu, jog stebėtojui žurnalistui prisiartinti prie tokio renginio labai sunku. Guodžia tai, kad įvairiose salėse Nobelio premijos laureatų skaityti pranešimai, neretai pareikštos visai naujos mintys subyra į įvairius mokslo leidinius, kuriuose visi jas gali rasti pagal savąsias temas.

Susitikimo atmosfera - nepakartojama. Pavyzdžiui, vadinamieji laisvi pašnekesiai poilsinių verandose. Štai prie plataus stalo (stebėtina, iš kur poilsinės gavo tiek daug stalų-milžinų) sėdi profesorius Peteris Agre iš JAV esančio Johno Hopkinso universiteto. Iš pradžių žmonių prie šio stalo susirenka nedaug, bet greitai jis apauga stovinčiaisiais. Kažkas paklausia: "Ar gali jaunas žmogus tikėtis Nobelio premijos, suplanuoti, kad ją gaus?" "Jei jaunystėje nebus svajonių, nebus ir darbų!" - atsako profesorius ir papasakoja, kaip kadaise jam pačiam gyvenimo kelrodžiu tapo Nobelio premijos laureatas fizikas Albertas Einsteinas.

"Man žadą atėmė drąsios to žmogaus mintys, nors mano kartai jos jau atrodė lyg ir šiek tiek iš praeities. Juk A.Einsteinui, suformulavusiam reliatyvumo teorijos principus ir daug kitų esminių dalykų, Nobelio premija buvo paskirta dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Užtat mus, jaunuosius, kerėjo jo mintys apie mokslo ateitį, apie mokslininko moralę, apie pažiūrą į paprastą darbo dieną. Taip, A.Einsteinas mokė mus, kaip sudėlioti dieną, kaip iš jos pasisemti visa, ką ši gali duoti. Ir atsakyti už jos pilnumą. Anksti pajutau, kaip gera, kaip nuostabiai gera vakare jausti, kad protingai suskirstei laiką, kad viską padarei. Nebūtina planuoti "aukštumų". Į jas arba įkopsi, arba ne. Užtat būsi laimingas, kai vakare (gal ir gyvenimo vakarą) jausi - viską padariau, įkopiau į savąją gyvenimo aukštumą. Įdomu ir tai, kad A.Einsteinas Švedijos akademijos įvertinimo sulaukė gyvenimo vidury (1921 metais), tačiau ir vėliau nenuleido rankų. Man tai net dabar imponuoja ir - įspėja!" - kalbėjo P.Agre.

Atrodė, tarsi šneka filosofas. Gal net poetas. O juk jis - pačios rūsčiausios prozos atstovas. 2003 metų Nobelio premijos laureato P.Agre (gimė 1949 m.) kartu su bendradarbiais atliktais tyrimais pagrįsta šiandien moderni kanalų ir tunelių statyba visame pasaulyje. P.Agre gimė ir augo, jo paties žodžiais tariant, "kažkur JAV, 40 mylių nuo Mineapolio", taigi visai negarsioje vietoje.

Plunksnos prašosi dar viena prie stalo-milžino pasakyta mintis. Laureatas patarė visuomet ir viską pradėti nuo minties įkinkymo į darbą. Ir tai galioja visiems - tiek jaunam mokslininkui, tiek politikui, net... Nobelio premijos laureatui.

Užfiksavau šį patarimą ir prisiminiau, kad maždaug tuo pačiu metu (birželio 30-ąją) Vokietija išsirinko naują prezidentą, patį jauniausią pokario metais. Tai - Christianas Vulfas. Ir iš karto nustebino viena pirmųjų šio aukšto pareigūno kalbų. Jis pasakė: "Stengsiuosi paversti prezidentūrą minčių fabriku."

O kas tie laimingieji, atvažiavę pasisemti minčių į Lindau miestelį? Užsirašiau keletą pavardžių. Štai kelios jaunos mokslininkės, jau radusios savo kelią. Viena jų - brazilietė Christiana Santos de Maceda. Iš "arčiau" atvyko rusė Irina Strelnikova, beveik negirdėto Sibiro universiteto atstovė, taip pat ukrainietė Oksana Sereda (ne iš šalies sostinės). Jos vienu balsu tvirtino: be savo mokslo įstaigų ir jų pačių pastangų čia nebūtų atsiradusios.

Kaip paprastai tokiais atvejais, žybteli mintis, susijusi su Lietuva. Ar Nemuno krašto prezidentūra, ministerijos, aukštosios mokyklos negalėtų taip pat virsti gerų, artimą ir tolimą ateitį siekiančių minčių kūrybos kalvėmis?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"