TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip per dešimtmetį partija keitė Turkijos veidą

2012 11 13 8:34
Naujųjų laikų šauklys R.T.Erdoganas su žmona Emine sveikina AKP suvažiavimą Ankaroje./AFP/Scanpix nuotrauka

Po ekonominės krizės laikotarpio Turkijoje į valdžią atėjo nauja Teisingumo ir plėtros partija (AKP). Iš pradžių ji buvo vadinama centro islamistine, bet per dešimtmetį smarkiai pasikeitė. Dabar kyla klausimas, ar ji gali toliau valdyti.

Švęsdama savo dešimtmetį AKP gali džiaugtis dėl daugelio laimėjimų. Iš reformistinės mažumos islamistinio judėjimo frakcijos ji virto vyriausybės partija. Kai 2002 metais atėjo į valdžią, AKP stojo į priešpriešą su politiniu Turkijos elitu. Po dešimtmečio ji pati tapo elitu.

Patikėjo nauju lyderiu

Didelę dalį AKP sėkmės lėmė jos lyderis Recepas Tayipas Erdoganas - gerbiamas buvęs Stambulo meras, kurio politiniai instinktai ir karšta retorika pataikė tiesiai į antros kartos miestų migrantų širdis. Išaugintas religingos, konservatyvios ir ultranacionalistinės Gerovės partijos, jis vis dėlto pasirinko posūkį į nuosaikesnį politinį centrą. Jį parėmė dabartinis prezidentas Abdullah Gulas, laikomas charizmatiškojo R.T.Erdogano partijos smegenimis. 2001 metais jiedu drauge ir įsteigė AKP. Partija iškart atmetė apibūdinimą "islamistinė" ir net "islamo demokratinė". Vietoj to ji ėmė skelbtis esanti už daugiau tikėjimo apraiškų viešajame gyvenime ir tai laikanti Turkijos kovos už didesnę demokratiją dalimi.

R.T.Erdoganas nuvyko į Vašingtoną patvirtinti savo įsipareigojimų NATO, patikino Briuselį, jog rimtai vertina narystę Europos Sąjungoje, ir dar labiau įtikino finansų rinkas, kad Turkija nusiteikusi žaisti pagal taisykles. AKP pažadai atrodė patikimi.

Partija patraukė nemažą dalį Turkijos liberalų, kurie pamatė, kad R.T.Erdoganas nori numesti kuprą, kurią Turkijai uždėjo po karo padėties įvesta 1982 metų Konstitucija. Atsirado viltis, kad valstybė, išsikėlusi aukščiau už individą, pradės kitaip matyti pasaulį. Daug buvo ir tokių, kurie niekada netikėjo R.T.Erdoganu ir kaltino jį cinišku manevravimu siekiant pergudrauti itin stiprų pasaulietiškai nusiteikusį Turkijos elitą. Tačiau AKP iškilimą į valdžią kaip tik nemenkai ir lėmė to paties elito nesėkmės.

Ekonomikos griūtis

Visą praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį koalicinės vyriausybės vilkino reformas nenorėdamos arba nesugebėdamos spręsti vis didėjančios valstybės skolos problemos. Bankų palūkanos buvo milžiniškos, kainos kasmet kilo maždaug po 70 procentų. Turkija buvo tarsi žmogus, labai uoliai pjaunantis šaką, ant kurios sėdi, ir įsitikinęs, jog kažkaip sugebės laiku nušokti.

Žemės drebėjimas, supurtęs pramoninį šiaurės vakarų regioną 1999 metais, buvo tarsi griūties katalizatorius. Pasitikėjimas valdžios gebėjimu susidoroti buvo palaidotas po sugriuvusių pastatų nuolaužomis. Galas Turkijos senajai gvardijai atėjo 2001 metų vasarį, kai prezidento ir vyriausybės nesutarimai dėl korupcijos nutekėjo į žiniasklaidą, o paskui tai persidavė ir rinkoms. Ekonomika išgyveno laisvąjį kritimą. Per vieną naktį palūkanos pakilo keliais tūkstančiais procentų, lira nuvertėjo perpus, žlugo daugiau kaip 20 komercinių bankų. Tad kai 2002 metų lapkritį turkai patraukė balsuoti, nė viena partija, dirbusi ankstesniame parlamente, nelaimėjo nė vienos vietos. Dar nepatikrinta AKP laimėjo du trečdalius mandatų.

Valdžia irgi pasensta

Savo galimybės partija nepražiopsojo. Ji sugebėjo priversti šalį laikytis Tarptautinio valiutos fondo primestos fiskalinės dietos, o skausmingi valstybės išlaidų apkarpymai grąžino rinkų pasitikėjimą. Palūkanos sumažėjo, ekonomika pradėjo augti. Suvaldžius infliaciją Centrinis bankas galėjo nubraukti šešis nulius nuo vietos valiutos, ir duonos kepalas nebekainavo milijono lirų.

2007 metais AKP ir vėl švariai laimėjo rinkimus, o dar kartą tai pakartojo 2011 metais. Mažai kas abejoja, kad ir dabar ji vėl būtų išrinkta.

Ir vis dėlto ši partija gali būti nevisiškai atspari tam, ką žinovai vadina dešimtmečio sindromu - tam tikrai atrofijai, kuri paveikia vyriausybę, kai ši pasensta. Kai kurie nurodo, kad nuosmukis prasidėjo jau 2007-aisiais, kai A.Gulas pakilo į prezidentus ir R.T.Erdoganas prarado žabojantį elementą. Premjeras daug negalvoja prieš šokdamas per griovį, kai kalbama apie urbanistinius projektus, tokius kaip trečiojo tilto per Bosforą Stambule ar povandeninio tunelio iš Azijos į Europą statybą. Tuo pat metu vyriausybė atidėjo kai kuriuos kitus politikai lemtingus klausimus. "Demokratinis atsivėrimas" siekiant išspręsti ilgai Turkiją kamuojančią kurdų problemą prilygo Pandoros skrynios atvėrimui, ir ji labai greitai vėl buvo užverta.

Nors Turkija didžiuojasi savo vis labiau savarankiška užsienio politika, grindžiama geresniu regiono supratimu, Arabų pavasaris užklupo ją nepasirengusią. Ypač atsirūgsta didesnė draugystė su Sirija. Turkija laikėsi pragmatiška vadintos strategijos "nulis problemų su kaimynais", tačiau 2011 metų pradžioje Sirijoje pratrūkus smurtui paaiškėjo, kad ši strategija nėra tokia jau pragmatiška.

Problemos dar laukia ir ateityje.

R.T.Erdoganas neabejotinai kandidatuos į prezidentus 2014 metais, kai prezidentą pirmą kartą rinks visa tauta. Tai reikš, kad jis paliks savo partiją pačiai savimi pasirūpinti. Ekonomikai įžengiant į liesesnį ciklą, ji gali susidurti su kritiškesniu elektoratu. AKP reformistinis įkarštis jau ir taip priblėso, nors ji vis dar siekia pakeisti 1982 metų Konstituciją. Kita vertus, valdžia gana patogiai jaučiasi taikydama kai kurias drakoniškas priemones. Turkijos kalėjimuose teismo laukia apie 8 tūkst. kurdų disidentų, o neseniai Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas suteikė Turkijai abejotiną statusą šalies, kurioje kali daugiausia žurnalistų.

Nepaisydama visko, AKP skelbia ryžtą būti valdžioje ir 2023 metais, kai Turkijos Respublika švęs savo šimtmetį. Tačiau jei partija nori švęsti su visa šalimi, ji turi grįžti prie savo reformatoriškų šaknų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"