TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip reformuoti Volstritą

2010 05 05 0:00
Vienas banko "Goldman & Sachs" vadovų Kongrese įrodinėja, kad bankas elgėsi teisėtai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Konkretų pasiūlymą, kaip reformuoti Volstritą, turi buvęs JAV darbo ministras, šiuo metu profesoriaujantis prestižiniame Berklio universitete Kalifornijoje Robertas Reichas. Jis jį išdėstė savo tinklalapyje robertreich.org. Straipsnį siūlome ir LŽ skaitytojams.

Tikrasis skandalas yra ne Volstrito neteisėtas elgesys (pavyzdžiui, Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) prieš banką "Goldman & Sachs"), o teisiniai veiksmai, kuriais Volstritas užsidirbo pelno beveik visus mus sužlugdydamas. Gerai, kad turime SEC, kurioje 3 iš 5 komisijos narių yra pasiryžę priversti bankininkus paklusti jau priimtiems įstatymams. Tikėkimės, kad ir kitos teisėsaugos institucijos paseks jos pavyzdžiu. Ir dar mums reikėtų neatsargumą, kuris dabar yra legalus, padaryti nelegaliu.

Šiuo metu Senate svarstomas "Dodd bill" (senatoriaus Christopherio J.Doddo pristatytas finansinio reguliavimo sistemos reformos projektas) yra žingsnis teisinga linkme. Tačiau tai labai mažas žingsnis, nes užmirštami trys svarbūs dalykai, kurie būtini siekiant užkirsti kelią dar vienam Volstrito krachui. Mes turime:

1.Reikalauti, kad prekyba visais derivatyvais vyktų atvirai mainantis informacija, kai partijos privalo atskleisti, ką jos perka, parduoda, o nesėkmės atveju jos privalo turėti pakankamai lėšų susimokėti. Dabartinis įstatymas, leidžiantis išimtį dėl vadinamųjų individualiųjų derivatyvų, atveria pakankamai didelę spragą bankininkams, todėl jie ir gali važinėti savo "Ferrari" automobiliais.

2. Visiškai atgaivinti Glass-Steagall'o įstatymą, kad komerciniai bankai būtų atskirti nuo investicinių. Dabartinis įstatymas taip toli nesiekia. Komerciniai bankai turėtų priimti indėlius ir teikti paskolas. Investicinių bankų veikla turėtų būti apribota iki kazino vadinamos akcijų biržos, padedant kompanijoms leisti naujas akcijas ir darant statymus. Sujungus abiejų tipų bankus, nieko gero neišeina. Tą jau buvome išmokę po Didžiosios ekonominės krizės 1929 metais, tačiau 1999-aisiais, kai Kongresas leido finansiniams prekybos centrams juos sujungti, pamiršome.

3. Nustatyti didelių bankų dydžio ribą ties 100 mlrd. dolerių vertės turtu, nes dabartinis įstatymas neriboja bankų dydžio. Tai sukuria procesą, kuris lėtina bet kurio į bėdą patekusio banko darbą. Bet jei kyla grėsmė keliems dideliems bankams (kaip nutiko sprogus nekilnojamojo turto burbului), jų nesėkmė sukelia pavojų ir visai finansų sistemai, todėl Kongresas bei Federalinių rezervų bankas turi juos gelbėti. Vienintelis būdas to išvengti - užtikrinti, kad nė vienas bankas netaptų "per didelis, kad žlugtų". Niekas nesugebėjo įrodyti, kad turintis daugiau kaip 100 mlrd. dolerių vertės turto bankas dirba efektyviau, taigi, tai ir turėtų būti riba.

Tačiau Volstritas kratosi šių trijų didelių reformų, nes tai labai sumažintų jo pelną. Pasitelkęs lobistus jis daro milžinišką įtaką abiem partijoms ir išvengia net bandymo svarstyti šias reformas. Atėjo metas išgirsti, ką sako vidutinės įmonės, arbatos ir kavos partijos bei alaus gėrėjai.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"