TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip su krize kovoja Ispanija

2010 02 23 0:00
Ispanai džiaugiasi gyvenimu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ar Ispanija galėtų tapti antrąja Graikija? Tai klausimas, nuo kurio šalies ministrams kūnas nueina pagaugais. Jų teigimu, Ispanijos padėtis nė iš tolo neprilygsta krizės krečiamai Graikijai.

Lyginimas su Graikija vis dėlto įgelia valstybei, kurios ūkis dar prieš keletą metų stabiliai augo. Tačiau nekilnojamojo turto rinkos žlugimas ir staigus vartotojų taupymas lėmė, kad šiandien Ispanija turi vieną didžiausių nedarbo lygių visoje ES. Jis dabar siekia 19,5 procento. 2009 metais valstybės deficitas padidėjo iki 11,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl to Ispanija pelnė "garbingąją" raidę "S" (anglų kalba Ispanija yra Spain) ekspertų sukurtame PIGS akronime. Kitos raidės tai - Portugalija, Airija (angl. Ireland) ir Graikija.

Ispanijos pareigūnai ginasi, esą jų padėtis geresnė keliais aspektais. Pirmiausia šalies nacionalinė skola, siekusi 66 proc. BVP pernai ir pakilsianti iki 74 proc. BVP šiemet, yra mažesnė nei ES vidurkis. Be to, ispanai, kitaip nei graikai, neklastojo savo statistinių duomenų ir neslėpė skolos. Ispanijos geresnė, palyginti su kitomis valstybėmis, ir bankininkystės sistema - jos nereikėjo traukti iš finansinio kracho.

Tačiau lipdama iš ekonominės duobės šalis prisivirė košės. Kad sustabdytų nedarbo augimą, vyriausybė, planuodama darbo vietų kūrimą, išleido milijardus. Taip padidėjo valstybės skola. Ispanijos ekonomika, ketvirta visoje ES, yra kur kas didesnė už Graikijos, kaip ir jos įtaka euro stabilumui. Tad ne veltui dar vasario pradžioje savo skiltyje dienraštyje "The New York Times" ekonomistas Paulas Krugmanas rašė: "Didžiausią nerimą kelia ne Graikija, o Ispanija."

Sukurptas ekonominio gelbėjimo planas sulaukė didelio profsąjungų pasipriešinimo. Mat jame Ispanijos vyriausybė numatė padidinti pensinį amžių: darbuotojai į pensiją išeitų būdami ne 65-erių, o 67 metų. Iki 2013-ųjų valstybės išlaidas planuojama apkarpyti 50 mln. eurų - to pakaktų sumažinti deficitą iki ES reikalaujamų 3 procentų. Nors Ispanijos atstovai pareiškė, kad reikalui esant imtųsi ir griežtesnių priemonių, ekspertai tuo abejoja. "Pietų Europos vyriausybės ne tokios pragmatiškos kaip Šiaurės Europos. Paprastai jos siekia išvengti nepopuliarių sprendimų, nes yra labiau priklausomos nuo politinės ir rinkimų darbotvarkės", - pabrėžė "IG Markets" ekspertas Nuno Serafimas. Taigi ispanai, priešingai nei airiai ar graikai, neliečia valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Vieninteliai mokesčiai, kurie bus keliami, tai - PVM ir kai kurie kapitalo mokesčiai. Valdžia kliaujasi ir ūkio augimo prognozėmis. Pasak Tarptautinio valiutų fondo, 2010 metais Ispanija liks bene vienintelė didelė valstybė, kurios BVP nekils. Vos 0,9 proc. BVP augimas greičiausiai bus fiksuojamas tik 2011-aisiais.

Vis dėlto vyriausybei reikėtų kuo skubiau imtis atlyginimų sistemos reformos. Dabartinė yra nelanksti ir žalinga ūkiui, o darbo užmokestis šalyje ypač lėtai reaguoja į besikeičiančią verslo aplinką. Vis dėlto pernai atlyginimai, nors buvo didelis nuosmukis ir nulinė infliacija, pakilo 3 procentais. Tai iš dalies paaiškina ir nedarbą. Kitose valstybėse algos privačiame sektoriuje buvo mažinamos, bet išsaugomos darbo vietos. Ispanijoje gana brangu atleisti žmogų iš darbo, tad ilgainiui bendrovėms apskritai apsimoka nesamdyti jokių naujų darbuotojų.

Opozicija kaltina vyriausybę nenuoseklumu. Visuomenėje krenta socialistų ministro pirmininko Jose Luiso Rodriguezo Zapatero populiarumas. Jei rinkimai vyktų šiandien, jis pralaimėtų centro dešiniųjų Liaudies partijai. Tačiau ir neturėdamas parlamentinės daugumos premjeras savo poste turėtų išlikti iki 2012 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"