TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip sujungti "energetines salas"?

2008 04 11 0:00
D.Budreikaitė ir L.Ek ieško visiems priimtino sprendimo.
EP nuotrauka

Ar gali ES turėti bendrą energetikos rinką? Kaip Lietuvai ir jos kaimynėms užtikrinti energijos tiekimą ir palankias kainas? Į šiuos klausimus Briuselyje atsakymo ieškojo Švedijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos ekspertai, europarlamentarai, už elektros ir dujų sektorių atsakingi Europos Komisijos atstovai, pramonininkai, Seimo nariai.

Į diskusiją, pavadintą "Energetikos salos" Europos Sąjungoje ir trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas", sukvietė Liberalų ir demokratų grupės Europos Parlamente atstovai - europarlamentarė Danutė Budreikaitė ir švedė Lena Ek. Renginyje svarbiausias dėmesys skirtas Baltijos ir Šiaurės šalių energetiniam saugumui.

Europos Parlamento Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto narė D.Budreikaitė įvardijo sunkumus, su kuriais susidurs ES narės, izoliuotos nuo Europos energetinių tinklų. Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra patekusios į vadinamąsias energetines salas. Jos neturi elektros jungčių su kitomis ES valstybėmis, yra priklausomos nuo vieno dujų tiekėjo. Nuo 2010 metų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai gresia energetinė izoliacija, o elektros stygių netruks pajusti ir šalys kaimynės. Todėl Europos Sąjunga turėtų padėti "energetikos saloms" integruotis į bendrą ES rinką ir užtikrinti jų energetinį saugumą, nes tai gyvybiškai svarbu šių šalių ekonomikai. Kol kas Europos Komisijos parengtame dokumente nėra esminių nuostatų, kurios padėtų išspręsti šias problemas.

Nuolatinį elektros tiekimą Lietuvai užtikrintų jungtys su Lenkija ir Švedija. Tačiau trūksta ne tik jungčių. Bėda ta, kad esamos Baltijos šalių jungtys sinchronizuotos su Rusija, o tai nepadeda kurti bendros rinkos. Jungtis su Švedija galėtų tapti pirmu geru pavyzdžiu, kaip ES šalys kooperuojasi kurdamos bendrą energetikos rinką.

Dabar ES šalys diskutuoja apie energetinių tinklų atskyrimą nuo generavimo. Vis dėlto nėra sutartinos nuomonės, kam turi priklausyti perdavimo ir paskirstymo tinklai ir kaip juos valdyti, kad būtų išsaugota energetinė nepriklausomybė, užtikrinamas tiekimas ir palankios kainos. Europarlamentarai pažymėjo, kad kol kas Europos Komisijos požiūris į mažąsias rinkas ir geografiškai izoliuotas rinkas, tokias kaip Baltijos regionas, labiau filosofinis, nors energetika tiesiogiai susijusi su valstybių politiniu saugumu.

Seminare buvo pabrėžta ir didėjanti ES valstybių priklausomybė nuo dujų, kartu ir nuo Rusijos. Todėl būtina bendra pozicija derantis su Rusija, vis dar sėkmingai vykdančia V.Putino principą "skaldyk ir valdyk". Todėl šiandien prioritetai Europos Sąjungoje turėtų būti solidarumas, bendradarbiavimas, naujų sprendimų bei alternatyvių energijos šaltinių paieška, įvertinant poveikį aplinkai ir klimato kaitos keliamus iššūkius.

"Kalbant apie generavimo ir perdavimo tinklų atskyrimą, svarbiausia suvokti, kad pirmiausia ES turi atsiskirti nuo Rusijos. Negalima liberaliai elgtis su šalimi, kuri yra visiškai neliberali ir energetiką naudoja kaip politinio šantažo įrankį", - pabrėžė Estijos Nacionalinio Parlamento Ekonomikos komiteto narys Igoris Griazinas.

D.Budreikaitė paragino Europos Komisiją aptarti padėtį Lietuvoje, kartu atsižvelgti į sudėtingas pasaulio energetikos realijas. Tokiu metu saugi Ignalinos atominė elektrinė galėtų pratęsti darbą, kad regione būtų užtikrintas energetinis stabilumas ir saugumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"