TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Suomijoje, taip ir Europoje

2011 04 27 0:00

Prancūzų "Liberation" nagrinėja kraštutinių dešiniųjų iškilimą visoje Europoje.

Po "Tikrųjų suomių" partijos proveržio per visuotinius rinkimus jau nebeįmanoma vadinti nacionalistinių ksenofobinių dešiniųjų nuotaikų atgimimo Europoje istorine anomalija arba atskirų šalių ar regionų specifika. Tai - visur pastebimas ir ilgalaikis reiškinys, išplitęs į tradicines dešiniąsias partijas bei viešas diskusijas.

Tačiau toks kraštutinių dešiniųjų atgimimas nėra paprastas grįžimas į ketvirtąjį dešimtmetį. Kas tie nacionalistai? Tai naujas sluoksnis, kurį sudaro darbininkai ir tarnautojai, susidūrę su darbo vietų stygiumi ir persimetę iš kairiųjų rinkėjų į dešiniųjų šalininkų pusę dėl antikapitalizmo; feministės, kovojančios su islamu; Olandijos homoseksualai, sukūrę antimusulmonišką partiją; penktadalis europiečių, balsuojančių už nacionalistus; ir kur kas gausesnė masė tų, kurių panašūs rezultatai nebešokiruoja. Visus juos jungia nostalgija Vakarų Europos aukso amžiui, trims pokario dešimtmečiams, kai atstatymas, kurį, beje, finansavo amerikiečiai, žadėjo ateitį, kuri savo ruožtu žadėjo būti dar geresnė... Būtent šiame prarastajame rojuje susiformavo Europos socialinis modelis ir ekonominis pasitikėjimas, kuriame užaugo "beibibumerių" karta.

Šią nuostabią epochą nutraukė pirmoji naftos krizė. Jau beveik keturis dešimtmečius nedarbas drasko europiečių visuomenę, o tėvai žino, kad jų vaikų gyvenimas ne tik nebus geresnis, bet ir bus kur kas nesaugesnis.

Būtent ši šlovingos praeities nostalgija ir tapo prancūzų protesto balsavimo prieš bendrą Europos Konstituciją varomąja jėga bei išaugino Suomijoje ir visur kitur Europoje naujus dešiniuosius, derinančius eurofobiją su demokratijos laimėjimų gynimu, priešiškumą imigracijai su tapatybės paieškomis.

Jų ksenofobija nėra rasizmas, jų nacionalizmas nėra fašizmas, bet jie tokie gali tapti. Kad tai nenutiktų, būtina suvokti, jog Europai reikia imigrantų dėl ekonominio ir demografinio augimo. Greta skaudžių nesėkmių negalima nepastebėti Europos integracijos laimėjimų. Islamas suderinamas su demokratija, juk krikščionybė taip pat išgyveno obskurantizmo epochą, o europietiškos vienybės atsisakymas dabar tik padidintų europiečių bėdas.

Aukso amžiaus galą pirmiausia paspartino kapitalo ir darbo jėgos santykio pasikeitimas. Būtina atkurti pusiausvyrą, bet atskiroms valstybėms ir tautoms globalios rinkos sąlygomis tai nepavyks - tokia užduotis pagal jėgas tik kontinentinio masto valstybei. Europos demokratijai pakaktų suburti daugumą, kuri siektų šio tikslo.

Užuot svajoję apie naujas smėlio sienas, Europos piliečiai verčiau užsiimtų demokratijos stiprinimu, bet tam būtinos partijos, kurios apie tai jiems pasakytų ir nuvainikuotų nacionalistines iliuzijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"