TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip susidraugauti su "didžiuoju žvėrimi"

2010 08 05 0:00

Anksčiau dirbęs leidiniuose "Weekly Standard", "Newsweek" ir "Atlantic Monthly" šiuo metu Davidas Brooksas veda naujienų laidą, rašo knygas ir į "The New York Times". Šiame dienraštyje pasirodęs jo straipsnis "Dolerių istorija" gali būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

Kai padėtis darbo rinkoje pablogėja, studentai ima manyti, kad jie jau negali atsidėti anglų kalbos ar istorijos mokslams, todėl ima studijuoti tai, kas baigus koledžą leistų lengviau susirasti darbo vietą.

Beveik neišvengiama, kad humanitariniai mokslai tampa neaktualūs, kai tik darbo rinkoje atsiranda problemų. Jau dabar pastebima, kad jaunosios kartos susidomėjimas humanitariniais mokslais sumažėjo per pusę ir ši tendencija tik spartės. Kadaise buvę universitetinio gyvenimo žvaigždės studentai humanitarai dabar vaidina mažesnį vaidmenį, nes jų vietą koledžuose užima kitų mokslų perspektyvūs studentai. Šiais laikais jaunimą labiau žavi laboratorijos, o ne bibliotekos.

Tačiau norėčiau užmesti bent vieną smėlio maišą ant dambos tų, kurie bando pasipriešinti šiam potvyniui. Leiskite man stoti į istorijos, anglų kalbos ir meno studijų gynėjų gretas net žinant šių dienų ūkio realijas.

Sudijuojant humanitarinius mokslus lavėja skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Nesvarbu, ką darytum gyvenime, mokėdamas perskaityti pastraipą ir išnarplioti jos reikšmę (tai retesnis sugebėjimas, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio), turėsi didžiulį pranašumą. Mokėdamas parašyti aiškią ir glaustą esė įgysi didesnę įtaką darbe, nes humanitariniai mokslai leidžia įvaldyti emocijų kalbą. Informacinėje ekonomikoje dauguma žmonių geba sukurti techninę inovaciją, pavyzdžiui, naują mp3 grotuvą, tačiau labai mažai kas pajėgia sukurti naują prekės ženklą - "iPod" grotuvą. Prekės ženklas sužadina prisirišimą - ko niekada nepadarys negalintieji susišnekėti romantikos kalba.

Humanitariniai mokslai leidžia semti iš analogijų turtų. Žmonės mąsto palyginimais: Irakas yra arba kaip Vietnamas, arba kaip Bosnija; bosas elgiasi kaip Narcizas arba kaip Solonas (Atėnų valstybės veikėjas, poetas, - red.). Žmonių, galinčių daryti tokias analogijas, mąstymas yra ir tikslesnis, ir produktyvesnis. Tie, kurie baigia koledžą taip ir neperskaitę Tukidido (graikų istorikas, - red.), Herodoto ir Gibbono (Edwardas Gibbonas - anglų istorikas ir parlamento narys, - red.), apgauna patys save, nes nesugeba daryti palyginimų.

Tačiau visų svarbiausia tai, kad humanitarinių mokslų studijos padeda susidraugauti su "didžiuoju žvėrimi" (ang. The Big Shaggy, tikslaus paaiškinimo dar nėra, skaitytojai diskutuoja forumuose, ką D.Brooksas norėjo pasakyti. Manau, tai Sigmundo Freudo "Das Es" - žmogaus nekontroliuojamų vidinių instinktų srovės, kurias, D.Brookso teigimu, galima suvaldyti, - vert.).

Leiskite man paaiškinti. Per paskutinį šimtmetį žmonės prikūrė įvairių sistemų, padedančių suprasti jų elgesį, - ekonomiką, politinius mokslus, žaidimų teoriją (taikomosios matematikos atšaka) ir evoliucinę psichologiją. Dažniausiai šios sistemos yra naudingos, tačiau nė viena jų visiškai nepaaiškina žmogaus elgesio, nes giliai viduje žmogus turi aistrų ir siekių, kurie nėra sistemiškai modeliuojami. Jis turi troškimų ir baimių. Visa tai slypi jo viduje tūnančiame žvėryje, kurį galėtumėte pavadinti "didžiuoju žvėrimi".

Kai Pietų Karolinos senatorius meta viską dėl kelionės į Pietų pusrutulį, pasireiškia "didysis žvėris". Tas pats atsitinka ir kai protingas, filosofiškai nusiteikęs kongresmenas iš Indianos rizikuoja viskuo dėl tarnybinio romano.

"Didysis žvėris" pasireiškia ir tuomet, kai naftos inžinieriai Meksikos įlankoje ima perdėtai pasitikėti savimi, kai investuotojus apima didžiulis spekuliacinis entuziazmas arba kai kaulus šaldantis nepasitikėjimas užvaldo politikus. Tai destruktyviosios "didžiojo žvėries" savybės. Tačiau šis "švelnus" žvėris lemia ir paslaptingą bei nuožmų Kobe Bryano atkaklumą, genantį jį į priekį, mielą "Detroit Tigers" snaiperio Armado Galarragos suglumimą, kai tobulas žaidimas ima slysti jam iš rankų, nesavanaudišką drąsą, kurią rodo Afganistano kariai, gelbėdami draugus ir rizikuodami gyvybe, nors žino, kad gal daugiau niekada nepamatys savo šeimos.

Tik gyvenimo stebėtojas gali paklausti: "Iš kur tai randasi? Kodėl jis arba ji pasielgia būtent taip?" Atsakyti sunku, nes elgesio šaknys slypi kažkur giliai "didžiajame žvėryje".

Techninės žinios apsiriboja išore. Jeigu praleisite gyvenimą spaudinėdami nuorodas internete, ko gero, nepasieksite "didžiojo žvėries", nes greitai ir nesudėtingai tinklaraščių (žurnalistikos taip pat) prozai stinga svorio, kad nuvestų jus giliau.

Tačiau bėgant amžiams visuomet atsiranda retų ir keistų žmonių, kurie turi gebėjimą pasinaudoti minčių srautu, kylančiu iš "didžiojo žvėries", ir gali jį perteikti rašymo, muzikos, mitų, tapybos, liturgijos, architektūros, skulptūros ir kalbos forma. Šie vyrai ir moterys ištobulino kalbą, padedančią suprasti, pagilinti ir sudaiginti kūrybinius troškimus, jie suformuoja turtingas emocinių žinių venas, kurios virsta humanitarinių mokslų subjektais.

Tikriausiai rizikinga patekti į tokią erdvę ir pasijusti išstumtam iš rinkos nejaučiant jos atsakomybės. Tačiau ar nėra prasminga kurį laiką praleisti tokioje kompanijoje, mokantis pajausti skirtingas emocijas ir skirtingas aistras, patiriant skirtingus šventus ritualus ir mokantis vertinti iš skirtingų pozicijų?

Tarp mūsų mažai medkirčių, nes esame linkę laviruoti socialinėje aplinkoje. Tačiau nieko nenusimanydami apie "didįjį žvėrį" galime būti jo suvalgyti.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"