TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip suskaldyti savo valstybę?

2012 06 11 6:07

Ukrainos parlamente pirmu skaitymu priimtas rusų kalbos įstatymas naudingas prezidentui Viktorui Janukovyčiui, nes gali atnešti jam daugiau rusakalbių balsų ir pelnyti šiokias tokias Kremliaus simpatijas. Tačiau ši "nauda" niekinė, palyginti su tuo, kokią žalą įstatymas gali padaryti Ukrainos valstybei.

Rusų kalbos įteisinimo šalininkai kiek per anksti švenčia pergalę - praėjo tik pirmasis įstatymo skaitymas Aukščiausioje Radoje. Reikia pripažinti, kad įstatymas turi galimybių praeiti ir kitus etapus. Tokiu atveju rusų kalbą tikėtina įsiteisintų 13 iš 27 Ukrainos regionų. O tai jau būtų tvirtas atramos taškas siekiant pagrindinio prorusiškų jėgų tikslo - įteisinti rusų kalbą kaip antrą valstybinę. 

Nors pastarasis įstatymo projektas ir sulaukė aršaus parlamentinės opozicijos ir gimtąją kalbą siekiančių išsaugoti ukrainiečių pasipriešinimo, akivaizdu, kad 200 metų intensyvios rusifikacijos Ukrainoje nepraėjo veltui.

Atėjūnų kalba

Rusijos ideologai labai mėgsta kalbėti apie tai, kad Kijevas yra "rusų" valstybės lopšys. Iš tiesų Rusijos valstybė, išaugusi iš Maskvos kunigaikštijos, neturi jokio istorinio ryšio su Kijevo Rusia. Niekada nebuvo vienos rusų-ukrainiečių "tautos" ir šie du Rytų slavų etnosai niekada neturėjo bendros kalbos. Maža to, abi tautos nacionalinę savimonę ugdėsi gyvendamos skirtingose valstybėse - Moskovijoje ir Lenkijos-Lietuvos valstybėje.

Kai XVIII amžiuje Rusija naikindama Lietuvos ir Lenkijos valstybę užgrobė didžiąją dalį ukrainiečių žemių, šių teritorijų gyventojai kalbėjo sava - ukrainiečių - kalba, ir užkariautojai jau tada matė jos keliamą grėsmę, tad nuo pat pradžių vykdė kolonizacijos ir ukrainiečių asimiliacijos politiką.

Carai net du kartus - 1863 ir 1876 metais - oficialiai buvo uždraudę ne tik ukrainietiškus spaudos leidinius, bet ir šios kalbos vartojimą viešajame gyvenime, pavyzdžiui, teatruose.

Ne kitaip elgėsi ir sovietai, kurie draudė oficialų ukrainiečių kalbos vartojimą sovietinėje respublikoje ir visokeriopai kūrė neigiamą šios kalbos įvaizdį visuomenėje: neva ukrainietiškai šneka tik neišprusę, primityvūs "chocholai". Ką jau kalbėti apie holodomoro padarinius, kai specialiai badu išmarintų ukrainiečių valstiečių namuose patogiai įsitaisė ištisa armija kolonistų iš Rusijos.

Merkantilinė nauda

Tačiau kodėl už rusų kalbą būtent šiandien mūru stoja V.Janukovyčius ir jo šalininkai? Juk oligarchų kišenėje sėdinčiam V.Janukovyčiui iš tiesų visiškai nerūpi nei ukrainiečių, nei rusų kalbos likimas - tokiems žmonėms rūpi tik pinigų kiekis.

Šiuo primityviu viešųjų ryšių triuku V.Janukovyčiaus aplinka pradėjo rengtis spalį vyksiantiems parlamento rinkimams. Nėra abejonių, kad įstatymas pelnys Regionų partijai nemažai rusakalbių balsų.

Mėginama net aiškinti, jog įstatymas iš tiesų yra Ukrainos siekis įgyvendinti "europietiško liberalizmo ir tolerancijos principus". Šūkis skamba taip absurdiškai, kad net neįkandamas sveiko proto kritikai.

Pamalonins Kremlių

Žinoma, V.Janukovyčius nepamiršta ir Maskvos interesų bei tikisi, kad rusų kalbos statuso suvalstybinimas pelnys jam daugiau Vladimiro Putino ir jo aplinkos palankumo. Galbūt... Bet greičiausiai toks "dvasingas" V.Janukovyčiaus poelgis Maskvos akyse nenusvers kitų jo politikos aspektų, nepatinkančių V.Putinui. Rusija puikiausiai suvokia, kad V.Janukovyčius atgaivino Leonido Kučmos laikų politiką - vienu metu įžūliai apgaudinėti bei šantažuoti ir Rusiją, ir Vakarus.

Boriso Jelcino Rusija su tuo taikstėsi, bet V.Putinas neketina to daryti. Rusijos pozicija aiški - Ukraina turi sugrįžti į atkuriamos imperijos tiesioginės įtakos sferą. Tokia yra ilgalaikė valstybės strategija. Tuo metu V.Janukovyčius apskritai neturi jokios strategijos Rusijos atžvilgiu, išskyrus kasdienį bandymą kiek įmanoma pasipelnyti Rusijos sąskaita. Tad abiejų valstybių santykius ateityje, kaip ir dabar, lems ne kalbos politika, o energetikos sektorius. Nors apskritai pastarasis įstatymas Rusijai, be abejo, naudingas.

Suskaldyti ir sunaikinti

Tam tikros momentinės ir asmeninės naudos V.Janukovyčius gaus, bet žalos Ukrainos valstybei padarys nepalyginti daugiau. V.Putinas neslepia, kad didžioji jo įsivaizduojamos Rusijos vizija - "rusiška eurazinė civilizacija", į kurią, aišku, turi įeiti ir visi Rytų slavai, įskaitant ir ukrainiečius.

Tik ukrainiečių kalbai ir tautiniam identitetui V.Putino "civilizacijoje" vietos nebus. Nes "civilizaciją" kuria tik rusai, o visos kitos "atsilikusios" (nors ir "broliškos") tautos turi su dėkingumu ją priimti.

Įteisinus rusų kalbą rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose, pirmiausia būtų suduotas skaudus smūgis ukrainiečių kalbai, kurios ukrainiečių tauta dar nespėjo iš tiesų atgauti, nepaisant didžiulių pastangų, dėtų nuo pat 1991 metais paskelbtos nepriklausomybės.

O juk tautos kalba, ypač posovietinėje erdvėje, savo reikšme tolygi valstybės vėliavai ir herbui. Ji yra bene pirmasis ir svarbiausias veiksnys, leidžiantis tautai nubrėžti aiškią skiriamąją liniją tarp savęs ir šimtus metų kęsto okupanto, nuolat kalusio ukrainiečiams į galvas "vienos tautos" ir "vienos civilizacijos" pseudotiesas.

Todėl V.Janukovyčiaus iniciatyva neskatina nei liberalizmo, nei tolerancijos, o skaldo Ukrainos visuomenę į dvi dalis - rusišką ir ukrainietišką. Dėl jo prastumto įstatymo bei nuolatinio "dvasinio" Rusijos palaikymo nemaža dalis šalies gyventojų galės jau dabar imti save laikyti nebe Ukrainos, o minėtos "eurazinės civilizacijos" dalimi. Nebūtų nieko keista, jei netrukus šie žmonės nuspręstų, kad ir buvimas Ukrainos valstybės sudėtyje jiems visiškai nereikalingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"