TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Švedija sprendžia pabėgėlių krizę

Reuters/Scanpix nuotrauka

Viena geidžiamiausių šalių pabėgėliams – Švedija – išradingai renka patalpas atvykėliams: dalis jų bus apgyvendinama, pavyzdžiui, apleistuose prekybos centruose ar tuščiuose darželiuose. „Kol Lietuva galvoja, kaip susitvarkys su 1 tūkst. pabėgėlių, toks kiekis į Švediją atvyksta kasdien. Prieš mėnesį atrodė, kad jie kažkur Turkijoje, bet dabar, atvykęs į Malmės centrinę traukinių stotį, juos pamatai realiai“, – pasakoja LRT RADIJO korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė.

Europai susiduriant su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Švedija per šiuos metus planuoja priimti ne mažiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių. Anot korespondentės, kol Lietuva svarsto, kaip susitvarkys su 1 tūkst. atvykstančių pabėgėlių, toks skaičius į Švediją atvyksta praktiškai kasdien.

„Gyvendama Švedijos pietuose jaučiu, kad atvykėlių jau padaugėjo. Dar prieš mėnesį atrodė, kad jie kažkur Turkijoje, bet dabar, atvykęs į Malmės centrinę traukinių stotį, juos pamatai realiai“, – pasakoja pašnekovė.

V. Meidutės-Strazdauskienės teigimu, Švedijoje neseniai atliktos apklausos rodo, kad daugiau žmonių linkę pabėgėlius priimti, nei jų atsisakyti.

„Žmonės šneka, kad turime pinigų, resursų ir vietos, [...] kad dabar laikas dar kartą pasauliui parodyti, kokia yra Švedija – morališkai išugdyta tauta, kuri gelbėja žmones“, – portalui LRT.lt teigia LRT RADIJO korespondentė. Kita vertus, auga ir antiimigracinių pažiūrų naujosios dešinės partijos – Švedijos demokratų – populiarumas, nors šią partiją krečia krizė po to, kai jie atskyrė jaunimo partiją.

„Jie turi savo auginamą kartą – jaunimo partiją. Po didelių kivirčų šios partijos atsiskyrė ir, nors liko tokiu pačiu vardu, eina skirtingomis kryptimis. Jaunimas motininei partijai pradėjo kalbėti, kad pastaroji gyvena per daug izoliuotai ir mato tik Švediją, o likusio pasaulio – ne“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Nori priimti vienišus vaikus

Pasak LRT RADIJO korespondentės, Švedijos šeimos raginamos priimti be suaugusiųjų atvykusius vaikus iki 17 metų. „Dėl to kyla didžiulis kultūros susikirtimas, nes iš kitų kraštų atvykę nepilnamečiai galbūt nebėra vaikai jau ir nuo 14-kos metų, nes, pavyzdžiui, jei yra vyriausias sūnus, tai pagal jų papročius auginamas ir labai anksti traktuojamas kaip vyras, o ne vaikas. Švedų šeimos raginamos priimti tuos vaikus, kurie atvyksta vieni“, – LRT.lt sako V. Meidutė-Strazdauskienė.

Neseniai žiniasklaidoje buvo skelbta, kad be suaugusiųjų atvykstančių pabėgėlių paauglių priėmimas Švedijoje tapo tikru verslu. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, dėl didžiulio migrantų srauto kai kurie asmenys mėgina pasipelnyti iš atvykėlių nelaimės.

Kaip rašė naujienų agentūra ELTA, SVT duomenimis, pabėgėlį paauglį priimanti šeima kas mėnesį gali tikėtis 12–18 tūkstančių kronų (1272–1908 eurai) valstybinės pašalpos. Todėl pabėgėlių skirstymas šeimoms virto „tikru turgumi“. Kaip pažymi televizijos kanalas, kai kurie norintys užsidirbti švedai skambina į municipalitetus ir atvirai derasi.

„Jie stačiai klausia, kiek vaikų gali priimti ir kiek už tai gaus. Kai pokalbis pakrypsta apie pinigus, mes iškart pajuntame, kad pagalba nėra svarbiausias jų tikslas“, – sakė Tomelilos municipaliteto socialinio skyriaus vadovė Madleine Moberg.

Nuo šių metų pradžios Švedijoje prieglobsčio jau paprašė 65 tūkst. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 12 tūkst. paauglių, atvykusių be suaugusiųjų.

Švedijoje išradingai renkamos ir patalpos pabėgėliams.

„Žiniasklaidoje vis pasirodo žinučių, kaip savivaldybės ieško vietų pabėgėliams. Pavyzdžiui, dalis pabėgėlių bus apgyvendinami apleistame pramogų centre. Pagal Lietuvos standartus jis neatrodytų apleistas, jei galvosime apie kažkokį stadioną Vilniuje. Tai – normalus pastatas, kuris skubiai įrengiamas, kad būtų tinkamas gyventi.

Kiti bus apgyvendinami, pavyzdžiui, užmiestyje esančiame darželyje, kuris nebenaudojamas, nes yra pastatytas naujas. Seną darželį sutvarkė per savaitę, suvežė lovas, būtiniausius daiktus ir jau apgyvendino žmones“, – portalui LRT.lt pasakojo V. Meidutė-Strazdauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"