TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip valdyti per didelius žlugti?

2010 04 08 0:00
Jau kyla pavojus didžiausiems Šveicarijos bankams.
AFP/Scanpix nuotrauka

Net bankininkų rojuje Šveicarijoje neišvengta nerimo dėl bankų ateities. Svarstant, kaip sumažinti žlungančių didelių bankų žalingus padarinius, Šveicarijoje raginama priimti naujus įstatymus.

Tačiau, reguliuojant tokių didelių ir sudėtingų institucijų veiklą, kyla pavojus, kad patys įstatymai gali sukurti nestabilumą, todėl šiuo metu sudarytos dvi nacionalinės darbo grupės svarsto, kaip išnarplioti šį galvosūkį.

Jau aiškiai matomi bankrutuojančių UBS ar "Credit Suisse" katastrofiški padariniai Šveicarijos ekonomikai, nes šie du didžiausi Šveicarijos bankai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) papildo net 15 procentų. Be to, vien Šveicarijoje juose dirba dešimtys tūkstančių žmonių ir visas šalies ūkis netiesiogiai remiasi šiais bankais. Jie saugo milžinišką privačių klientų bei institucijų turto kiekį, patepa ratus verslui ir aukoja milžiniškas sumas iš mokestinių pajamų.

Taip pat akivaizdu, kad šiems mokesčių mokėtojams negalima leisti visiškai sužlugti. Kad taip neatsitiktų, jau prieš dvejus metus vien UBS reikėjo 5,6 mlrd. dolerių kapitalo. Tačiau padengti bet kurio šių dviejų bankų turtą - ne valstybės galioms, nes kiekvieno jų vertė buvo kelis kartus didesnė nei visas Šveicarijos BVP.

Reikia radikalių pokyčių

Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija "Finma" už trumpo pavadėlio laiko abiejų bankų likvidumą bei kapitalo rezervo dydį, atidėtą buferinėms atsargoms. Tačiau praėjusią savaitę "Finma" aiškiai pareiškė, kad be pagalbos ji jau nesugebės to daryti. "Jei Šveicarija yra rimtai nusiteikusi kovoti su per didelių, kad žlugtų, institucijų problema, reikia radikalių pokyčių. Už tai turi prisiimti atsakomybę vyriausybė ir parlamentas", - pabrėžė "Finmos" generalinis direktorius Patrickas Raaflaubas.

Jis aiškina, kad būtini įstatymai, kurie apibrėžtų, kaip būtų galima sumažinti tokias dideles institucijas. Jas reikėtų suskaldyti į mažesnius vienetus ir pasiūlyti teisinį pagrindą atsižvelgti į grupines struktūras. Tačiau prestižinės IMD verslo mokyklos Lozanoje prof. Nuno Fernandesas mano, kad tokias teisines priemones valstybei būtų pernelyg sunku suvirškinti.

"Vyriausybės įsikišimas būtų labai pavojingas. Priėmus kokius nors naujus įstatymus reikėtų papildomo kapitalo ar naujų mokesčių, todėl vartotojai patirtų didesnių išlaidų. O tai virstų didesnėmis hipotekos normomis", - pabrėžė jis. Be to, priminė N.Fernandesas, yra įrodymų, kad banko dydis pagerina stabilumą, diversifikuodamas pelno srautus ir padidindamas globalų prieinamumą, todėl bankų skaldymas gali apskritai padidinti sisteminę ekonomikos riziką.

Skaudžios pasekmės

Nors nė vienas didelis bankas nekomentuoja šio "Finmos" pareiškimo, "Credit Suisse" vyriausiasis direktorius Brady Douganas šį mėnesį laikraštyje "Sonntag" paskelbtame straipsnyje įspėjo, kad per daug suvaržymų gali išspausti iš bankų visą gyvastį. "Reguliavimas turi padaryti finansinę sistemą saugesnę, bet ne nelanksčią ir nerangią, nes tai gali suvaržyti ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą", - rašė jis.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) taip pat įspėjo, kad šveicarų bankams įvedus taisykles, griežtesnes nei kitose šalyse, bus sutrikdytas tarptautinis jų konkurencingumas. SBA atstovas Jamesas Nasonas įsitikinęs, kad "reguliavimas turėtų būti koordinuotas tarptautiniu mastu, o ne vykdomas atskirose šalyse".

Tačiau, pasirodo, centrinė finansinė valdžia yra linkusi atmesti riziką, kad griūvantis bankas paskui save gali nusitempti ir visą ekonomiką. "Joks bankas neturėtų būti toks svarbus, kad vyriausybė, bijodama galimų ekonominių pasekmių, jaustųsi privalanti gelbėti jį nuo gresiančios pražūties", - praėjusią savaitę sakė ir Šveicarijos nacionalinio banko vicepirmininkas Thomas Jordanas.

Rizika prieš galimybę

Šveicarija siekia išsaugoti savo kaip saugaus ir patikimo finansinio centro įvaizdį, taigi yra linkusi vengti katastrofiškų didelių bankų, tokių kaip JAV "Lehman Brothers" ar Islandijos "Kaupthing", griūties pasekmių. Tačiau N.Fernandesas yra įsitikinęs, kad Šveicarija gali daug prarasti, įvesdama vyriausybinį reguliavimą, kuris suvaržytų institucijų gebėjimą varžytis su tarptautiniais konkurentais. Jis mano, kad geriau būtų suteikti daugiau galios akcininkams - verčiau tegul jie, o ne valdžios direktyvos nulemia banko ateities strategiją.

Šveicarija nėra vienintelė valstybė, svarstanti, kaip griežčiau teisiškai reguliuoti finansų sektorių. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Europos Sąjunga taip pat galvoja, kaip reikėtų apriboti finansinių institucijų veiklą.

"Šveicarija turi didžiulę strateginę galimybę ir toliau išlikti svarbiausiu finansiniu centru. Jeigu reguliavimas kitose valstybėse taps griežtesnis, Šveicarija gali turėti iš to naudos, nes galės persivilioti iš savo varžovų verslininkų bei finansinių institucijų", - sakė N.Fernandesas.

Parengė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"