TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaip Velykas švenčia Europa

2010 04 03 0:00
Neatsiejama Velykų šventės dalis - kiaušinių marginimas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europoje Velykos - rimtos Kalėdų konkurentės. Tikintiems europiečiams tai yra religinių apeigų, maldų bažnyčiose metas. Pasauliečiams - žaidimai, pramogos, saldainiai ir velykinio kiškio dovanos.

Kiekviena Europos valstybė Velykas mini vis kitaip. Ispanams jos asocijuojasi su iškilmingomis, kelias dienas trunkančiomis procesijomis. Jungtinėje Karalystėje gatvėje šoka šokėjai, vyksta paradai, Čekijoje prasideda velykinės mugės. Europiečiai laukia dovanų iš Velykų kiškio ir margina kiaušinius. O sekmadienį kiekvienas jų prisėda prie gausaus šventinio stalo.

Švęsti - prieš savaitę.

Tradiciškai Europoje Velykos pradedamos švęsti iki jų likus savaitei - per Palmių sekmadienį, Lietuvoje žinomą Verbų sekmadienio vardu. Visoje Ispanijoje gatves užkemša didingos procesijos. Jungtinėje Karalystėje šventoji savaitė prasideda atvykus Morris šokėjams. Miestus užplūsta juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais vilkintys vyrai, ant galvų užsimaukšlinę šiaudines skrybėles. Liemenį jie apsivynioja raudonais kaspinais ir juostomis, o prie kulkšnių prisiriša varpelius. Grojant muzikai įnirtingai trypdami pagal senovinį anglų liaudies ritmą šie šokėjai siekia išvyti žiemą. Jie vaikosi jaunas merginas ir muša jas su lazdomis, ant kurių galo būna pritvirtinta išpūsta kiaulės pūslė. Toks lazdos prisilietimas turėtų atnešti sėkmę.

Tradicijos Čekijoje

Prahoje visą savaitę iki Velykų vyksta velykinės mugės. Jose galima įsigyti tradicinių skanumynų ar rankdarbių, ranka išmargintų kiaušinių su savo vardu. Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki šeštadienio berniukai eina nuo durų prie durų, barškučiais baidydami išdavikus Judus. Už tai žmonės jiems duoda šiek tiek pinigų.

Mergaitės visą savaitę užsiima kiaušinių marginimu, o berniukai iš karklo kačiukų pina vyteles. Su jomis jie į mergaičių duris pasibels antrąją Velykų dieną. Mušdami vytelėmis mergaites linkės geros sveikatos, o šios atsidėkodamos dovanos savo dažytus kiaušinius. Suaugusiuosius jaunosios čekės pasitiks su taurele stipresnio gėrimo. Tačiau pavėlavusiesiems ateiti gresia bausmė - kibiras šalto vandens. Jei kuris nors iš viso nepasirodo, mergaitės prisiekia su juo nebesišnekėti.

"Sprogdina" vežimą

Velykų sekmadienį dauguma europiečių keliauja į bažnyčias klausytis pamaldų. Jungtinėje Karalystėje šią dieną itin populiarūs Velykų paradai, vienas žinomiausių kasmet vyksta Londono Battersea parke. Anglės šia proga užsideda puošnias, rankomis siūtas skrybėlaites, papuoštas kaspinais ir gėlėmis.

Italijos mieste Florencijoje sekmadienį prasideda Scoppio del Carro (liet. vežimo sprogimas) - vienas didžiausių Europoje Velykų vaidinimų. Iškilmingose mišiose pagrindinėje katedroje iš altoriaus staiga išskrenda mechaninis baltas balandis. Praskriejęs pro susirinkusiųjų galvas jis išsklendžia į pagrindinę aikštę ir nutupia ant šimtmečius menančio dviejų aukštų vežimo, kurį traukia jautis. Tada prasideda fejerverkų šou, trunkantis maždaug 20 minučių. Sėkmingas vežimo "susprogdinimas" reiškia gerą derlių ir sėkmingą verslą.

Skleidžia šviesą

Graikai paprastai Velykas švenčia viena ar dviem savaitėmis vėliau nei katalikiška Europos dalis. Tačiau šiais metais stačiatikių ir katalikų kalendoriai sutampa. Viena įspūdingesnių Velykų švenčių vyksta Kardamylio miestelyje, įsikūrusiame Graikijos pajūryje. Didįjį penktadienį mieste prasideda eitynės, kurių metu kunigas pašventina kiekvieną namą. Didžiojo šeštadienio vidurnaktį miestelio gyventojai išjungia visas šviesas ir susirenka pagrindinėje aikštėje. Iš bažnyčios išeina kunigas su žvake ir eidamas per minią skleidžia šviesą. Užsidegę savąsias žvakes gyventojai grįžta į namus. Pamažu visą miestą užpildo iš namų sklindanti šviesa. Tuomet ateina fejerverkų metas.

Nutyla varpai

Dauguma europiečių Velykas švenčia su daugybe saldumynų ir šokoladiniais kiaušiniais, dovanomis bei Velykų kiškiu. Britai tradiciškai ieško išslapstytų velykinių kiaušinių, kitose šalyse vyksta kiaušinių ridenimo ir daužymo varžybos. Vokiečiai ant medžių ir krūmų pakabina tuščiavidurius išdažytus kiaušinius.

Prancūzijoje kelias dienas prieš Velykas bažnyčiose nutyla varpai, liūdėdami dėl Kristaus mirties. Jie stebuklingai "išskrenda" į Romą, pas popiežių. Sekmadienį, Velykų dieną, varpai grįžta, džiaugsmingai skambėdami ir atnešdami šokolado bei kiaušinių. Pabudę vaikai išmargintus kiaušinius randa savo kambariuose, specialiai padėtuose lizduose.

Kaip ir Lietuvoje, taip ir visoje Europoje Velykų dieną gausiai valgoma. Visa šeima bei draugai susirenka prie Velykų stalo, nukrauto mėsa ir saldumynais. Britai verda kumpį, danai valgo silkę, prancūzai bei italai kepa ėriuką. Graikai miega iki pietų, tada keliasi ir ant iešmo kepa ožkieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"