TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalėdų tradicijos: nuo riedučių iki voratinklių

2014 12 20 6:00
Per Kalėdas vorai ukrainiečiams neša laimę. ideales.gr nuotrauka

Daugeliui Kalėdos - gražiausia metų šventė, tačiau ne visur jos švenčiamos jaukiai šeimos narių būrelyje.

Pavyzdžiui, Japonijoje Kūčios labiau primena Valentino dieną, o Švedijos vandalai kasmet per žiemos šventes bando padegti didžiulį šiaudinį miesto aikštėje stovintį ožį.

Kalėdų bananas ir KFC vištiena

Indijoje tik 2,3 proc. gyventojų laiko save krikščionimis, bet tai sudaro net 25 mln. žmonių. Per Kalėdas jie paprastai renkasi į vidurnakčio mišias ir keičiasi dovanomis – kaip ir daugelyje krikščioniškų bendruomenių. Tačiau toje šalyje itin reti spygliuočiai, todėl indai prieš žiemos šventes puošia kiemuose augančius bananus arba mangus. Šių augalų lapų kartais gyventojai parsineša ir namo.

Japonijoje Kalėdos nėra labai svarbi šventė, gruodžio 25-ąją paprastai dirba visos įmonės ir vyksta pamokos. Vis dėlto kelios tradicijos – visų pirma atvirukų siuntimas ir keitimasis dovanomis – iš Jungtinių Valstijų atkeliavo ir į Tekančios Saulės šalį. Japonai dažniau švenčia Kūčias, bet jos čia labiau primena Valentino dieną Vakarų valstybėse. Poros tą vakarą paprastai leidžia kartu: iš pradžių eina pasivaikščioti šventiškai išpuoštomis gatvėmis, o paskui romantiškai vakarieniauja restoranuose ir keičiasi dovanomis. Japonijoje užsisakyti staliuką Kalėdų išvakarėse gali būti labai sudėtinga. Šiemet vienas restoranas Tokijuje paskelbė neįsileisiąs Kūčių vakarą porelių, kad šios nesugadintų nuotaikos vienišiems darbuotojams, kurie ir taip nebus itin pakiliai nusiteikę, nes turės dirbti Kalėdų išvakarėse.

O pačių Kalėdų dažnas japonas neįsivaizduoja be keptos vištienos iš amerikiečių greitojo maisto restoranų „Kentucky Fried Chicken“ (KFC). Nuo šių įstaigų reklamos kampanijos pradžios prieš keturis dešimtmečius toje šalyje Kalėdos neatsiejamos nuo KFC. Tradicija perduodama iš kartos į kartą. Kasmet gruodžio pabaigoje KFC parduoda nuo penkių iki dešimt kartų daugiau vištienos nei vidutiniškai per mėnesį. Jos tenka net iš anksto užsisakyti. Kaip ir ypatingų kalėdinių tortų, valgomų Kūčių vakarą. Jie užsakomi net prieš kelis mėnesius.

Į mišias - riedučiais

Suomiams Kalėdos ypatinga šventė. Juk oficiali Kalėdų Senelio buveinė yra būtent jos teritorijoje – Laplandijoje. Šios šalies kapinės Kūčių vakarą tiesiog šviečia – panašiai kaip mūsiškės per Vėlines. Tik Suomijoje žvakės paprastai dedamos net ant žemės, o į žibintus, kabančius šalia. Kalėdų išvakarėse suomiai važiuoja net į kitus miestus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Kai kurie prieš išsiruošdami į kelionę mielai pasišildo saunoje. Daugelis Suomijos šeimų turi savo pirtis. Anksčiau tikėta, kad jose gyvena elfai. Neva šios būtybės saugo saunas ir prižiūri, kad žmonės gražiai elgtųsi. Suomijoje taip pat galioja tradicija einant miegoti palikti ant stalo šiek tiek maisto vėlėms, jeigu jos nuspręstų aplankyti. Kai kuriuose namuose šeimos sugula ant grindų, kad artimieji iš anapilio skaniai pavalgę galėtų ir patogiai išsimiegoti.

Venesuelos Kalėdos – vienos spalvingiausių visame pasaulyje. Čia per šventes leidžiama daug fejerverkų, o kai kuriuose šalies regionuose kur kas dažniau pamatysi prakartėlę nei papuoštą eglutę, bet ir šios paprastai būna dirbtinės. Venesuelos sostinėje Karakase galioja tradicija į rytines mišias nuo gruodžio 16 iki 24 dienos važiuoti riedučiais. Mieste iki 8 val. ryto net draudžiamas automobilių eismas, kad į pamaldas skubantys žmonės gatvėse jaustųsi saugūs.

Šiaudinis ožys ir voratinkliai

Maždaug 40-50 proc. švedų dieną prieš Kalėdas, trečią valandą po pietų, renkasi prie televizorių žiūrėti animacinio serialo apie Antulį Donaldą specialios kalėdinės serijos. Ją vienas Švedijos televizijos kanalas kiekvienais metais tuo pat metu transliuoja nuo 1959-ųjų.

Dar viena keista tradicija stebima Švedijos Jevlės mieste. 1966-ųjų advento pradžioje miesto aikštėje buvo pastatyta 13 metrų aukščio ožio statula iš šiaudų. Kalėdų naktį išmušus vidurnakčiui ji užsiliepsnojo. Miesto valdžia to nepalaikė blogu ženklu ir toliau kasmet stato tokias statulas centrinėje aikštėje, o vandalai niekaip nesiliauja jų pleškinti. Šiaudinis ožys padegamas taip dažnai, kad lažybų kontoros kasmet priima statymus, kaip ilgai jis atsilaikys.

Jevlės valdžia prieš Kalėdas miesto centrinėje aikštėje pastato šiaudinį ožį, o vandalai kasmet kėsinasi jį padegti. /blogspot.com nuotrauka

Įvairūs šiaudiniai ornamentai Švedijoje labai populiarūs. Jais norima priminti, kad Jėzus gimė ėdžiose. Kartais šeimos šalia kalėdinės eglutės pastato šiaudinio ožio statulėlę, tiesa, kur kas mažesnę nei Jevlėje. Tikima, kad ji saugo po egle sukrautas dovanas.

Prieš Kalėdas šeimininkės dažniausiai išvalo iš namų kampų voratinklius, bet Ukrainoje tuo laikotarpiu vorai kaip tik neša laimę. Šios ukrainiečių tradicijos ištakos, kaip ir daugumos kitų, slypi tautos folklore. Pasak legendos, kadaise ankštoje, šaltoje trobelėje gyveno našlė su vaikais. Vieną dieną į namus iš lauko įriedėjo eglės kankorėžis, iš jo iškrito sėkla ir troboje pradėjo augti medelis. Džiaugdamiesi, kad per Kalėdas turės eglutę, vaikai rūpinosi sodinuku, bet šeima gyveno skurdžiai ir per šventes neturėjo kuo papuošti medelio. Taigi Kūčių vakarą jie nuėjo miegoti palikę eglutę pliką. Tačiau namie įsikūrę vorai išgirdo nuliūdusių vaikų kūkčiojimus ir prirezgė ant medžio įmantrių voratinklių, o rytą patekėjusi saulė nuspalvino juos sidabro ir aukso spalvomis.

Dar ir šiandien prieš Kalėdas ukrainiečiai ant eglučių kabina dirbtinius vorus ar voratinklius, kad kitais metais jie atneštų laimės ir turtų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"