TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalėjimas J.Assange'o nepalaužė

2010 12 15 0:00
"WikiLeaks" būstinė Stokholme primena laboratoriją iš fantastinio filmo.
Užsienio spaudos nuotrauka

Savaitę vienutėje praleidusį "WikiLeaks" įkūrėją Julianą Assange'ą vakar teismas paleido už užstatą.

Atsižvelgdamas į advokatų norą, kad neteisėtais seksualianiais santykiais kaltinamas J.Assange'as būtų išlaisvintas, teismas Londone taip ir padarė, nusprendęs jį paleisti už 200 tūkst. svarų užstatą.

Prieštaringai vertinamam 39-erių australui vakar paramą pareiškė žurnalo "Time" skaitytojai, išrinkę jį Metų žmogumi. Paties žurnalo išrinktas Metų žmogus bus paskelbtas šiandien.

Tiesą skleis toliau

Į Londoną atvykusiai motinai Christine Assange su sūnumi pasimatyti nepavyko, bet jie pasikalbėjo telefonu. Per dešimties minučių pokalbį J.Assange'as patvirtino, kad jo portalas ir toliau viešins slaptus amerikiečių diplomatinius pranešimus. "Mano įsitikinimai nepalaužiami. Lieku ištikimas idealams, kuriuos esu išsakęs. Šios aplinkybės jų nepakeitė. Šis procesas sustiprino mano ryžtą ir įsitikinimą, kad jie yra teisingi", - J.Assange'o žodžius Australijos televizijai perdavė jo motina Ch.Assange.

J.Assange'as negailėjo aštrių žodžių ir didžiausioms finansinėms kompanijoms, suspendavusioms mokėjimus "WikiLeaks". "Dabar žinome, kad "Visa", "MasterCard", "PayPal" ir kitos kompanijos yra JAV užsienio politikos įrankiai. Tai nėra kažkas nauja. Kviečiu pasaulį apsaugoti mano darbą ir mano žmones nuo šių nelegalių ir nemoralių išpuolių", - sakė jis.

Keršto operaciją internete pradėję J.Assange'o šalininkai praėjusią savaitę trumpam "nulaužė" kredito įmonių "Visa" ir "MasterCard", taip pat kai kurias Švedijos vyriausybės interneto svetaines. Ch.Assange sakė žinanti, kad jos sūnų palaiko visame pasaulyje. "Pasakojau jam, kad įvairiausių valstybių žmonės visame pasaulyje stovi su plakatais ir pasisako už jo laisvę ir teisingumą. Tai jį padrąsino. Kaip mama, prašau pasaulio užtarti mano drąsų sūnų", - sakė J.Assange'o motina.

Įkvėpė filmas

Šiandien visame pasaulyje garsus "WikiLeaks" buvo įkurtas 2007-aisiais už vieno Vokietijos programišiaus, mirusio 2001 metais, įkurto fondo pinigus. Kadangi jų nepakako, J.Assange'as pradėjo ieškoti potencialių investuotojų, jiems buvo rašoma, kad "svarbiausi naujojo portalo taikiniai bus despotiški Rusijos, Kinijos ir Vidurinės Azijos režimai".

Manoma, kad "WikiLeaks" dirba tik 6 žmonės, daugiausia žurnalistai, bet dar nuo 100 iki 1000 pagalbininkų tvarko techninius reikalus. Tai programuotojai iš Europos, Australijos, JAV, Taivano ir Pietų Afrikos Respublikos.

"WikiLeaks" sugeba užtikrinti savo informatorių anonimiškumą naudodamasis programomis "Tor" ir "Free Net". Pirmoji leidžia nepakliūti į interneto sekimo sistemų akiratį, todėl neįmanoma atsekti pirminio šaltinio. Nutekinti duomenys saugomi anoniminėje duomenų saugykloje "Free Net": patekęs į šią sistemą failas automatiškai suskaidomas į daugybę fragmentų, kurie išsklaidomi po tinklo serverius, o tų serverių šeimininkai net nežino, kokių failų dalis jie saugo. Tiesa, milijonų dokumentų saugojimo sąnaudos gana nedidelės - jie visi galėtų tilpti į didesnės atminties kortelę.

Anksčiau serverių paslaugas J.Assange'o portalui teikė "Amazon", tačiau spaudžiant amerikiečių vyriausybei bendradarbiavimą interneto paslaugų bendrovė nutraukė. Tada J.Assange'as susitarė su viena prancūzų kompanija, bet ši po kurio laiko taip pat pabūgo galimų pasekmių. Galiausiai australas ir jo šalininkai persikėlė į Švediją. Šios šalies įstatymai yra vieni liberaliausių pasaulyje. "WikiLeaks" negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, apsaugoti ir informaciją portalui teikiantys šaltiniai.

Švedijos sostinėje Stokholme "WikiLeaks" būstinė įsikūrusi nebenaudojamoje atominėje slėptuvėje. Bunkeris pradėtas naudoti tik prieš dvejus metus. Jo savininkui teko gerokai praplatinti urvą: išsprogdinus dinamitu uolienas buvo išvežta apie 600 sunkvežimių nuolaužų.

"Pionen" duomenų centras įsikūręs 30 metrų gylyje po Vita Bergo parku Švedijos sostinėje. Tai - keliasdešimties kompiuterių serverių, naudojamų išviešintiems "WikiLeaks" dokumentams ir elektroniniams laiškams saugoti, namai. Į bunkerį įėjęs žmogus pasijunta lyg siurrealistiniame pasaulyje. Neabejojama, kad duomenų centro architektus įkvėpė vienas iš filmų apie Džeimsą Bondą, kur britų šnipo persekiojamas niekšas savo grėsmingus projektus kūrė modernioje, erdvėlaivio vidų primenančioje laboratorijoje.

Į "WikiLeaks" būstinę pro slaptas stiklines duris galima patekti tik su specialiais pažymėjimais. Kitos durys neatsiveria tol, kol už nugaros neužsidaro pirmosios. Nejaukiame urve, kur sienos ir lubos - plikos uolienos, nuotaiką "WikiLeaks" darbuotojams praskaidrina tik augalai ir dirbtinės vandens kaskados. Siurrealizmo pojūtį sustiprina ir kilimas, imituojantis mėnulio paviršių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"