TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalinamas politiniais motyvais

2009 07 22 0:00
M.Kasjanovas (kairėje) dažnai bendrauja su Europos politikais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas pirmą kartą atskleidė, kad prieš 6 metus Vladimiras Putinas jam prisipažino, jog pasiuntė Michailą Chodorkovskį į kalėjimą dėl politinių motyvų.

Apie tai M.Kasjanovas papasakojo duodamas parodymus raštu Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. Dabar Liaudies demokratinei sąjungai vadovaujantis politikas pranešė, kad 2003-iųjų liepą V.Putinas, tuomet dar Rusijos prezidentas, už uždarų durų jam paaiškino, jog M.Chodorkovskis finansavo komunistų partiją be jo sutikimo. Tiesa, verslininkas rėmęs ir liberalią partiją "Jabloko" bei Dešiniųjų jėgų sąjungą, tačiau tai daręs su Kremliaus pritarimu. "Daugiau jis nieko nepasakė", - parašė M.Kasjanovas.

Šis buvusio Rusijos premjero liudijimas patvirtina paties M.Chodorkovskio iškart po sulaikymo 2003 metais pasakytus žodžius, kad jo suėmimo priežastis - politinė. M.Kasjanovas taip pat visada teigė esąs įsitikinęs, jog buvęs turtingiausias Rusijos žmogus kalinamas politiniais motyvais, tačiau neaiškino tokio įsitikinimo priežasčių, o apie pokalbį su V.Putinu nė karto nebuvo užsiminęs.

Britų dienraštis "The Financial Times" rašo, kad toks M.Kasjanovo liudijimas rodo, ką reikia laikyti lemiama akimirka, nuo kurios V.Putinas ėmė koncentruoti visą valdžią savo rankose, - tai įvyko iš karto po "Jukos" vadovo suėmimo ir valstybės jam iškelto ieškinio dėl vengimo mokėti mokesčius.

V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti "The Financial Times" tokį M.Kasjanovo liudijimą. Tačiau buvusio premjero žodžiai, manoma, gali praversti M.Chodorkovskiui, kuris Rusijos valstybei rengia du ieškinius. Viename buvęs milijardierius tvirtina, kad buvo suimtas ir nuteistas politiniais motyvais, o kitame - kad valstybė sąmoningai sukėlė bendrovės "Jukos" bankrotą ir atėmė iš jo turtą. Pirmąjį verslininko skundą Strasbūro teismas nagrinės rugsėjį.

Savą M.Chodorkovskio persekiojimo versiją praėjus penkeriems metams po jo suėmimo pateikė ir paskutinis "Jukos" direktorių tarybos pirmininkas, buvęs Rusijos centrinio banko vadovas Viktoras Geraščenka. Pasak jo, pirmas V.Putino motyvas tas, kad jis norėjo bendrovę "Rosneft" paversti didžiule valstybine struktūra ir, naudodamasis tuo, reguliuoti energetinio sektoriaus plėtrą. Antras motyvas - M.Chodorkovskio ir V.Putino susidūrimas 2003 metų vasarį per istorinį Rusijos pramonininkų ir verslininkų susitikimą su Rusijos prezidentu. Tąkart M.Chodorkovskis pasakė, kad bendrovė "Severnaja neft", kurią norėjo įsigyti "Jukos", buvo parduota ne itin skaidriai, nes ne visi norintieji galėjo dalyvauti konkurse. Į tai V.Putinas atkirto, kad ir pačioje "Jukos" ne viskas skaidru, esą bendrovė nemokanti mokesčių.

Po kurio laiko M.Chodorkovskis vėl kreipėsi į V.Putiną ir paprašė pritarti dujotiekio į Kinijos vakarinius regionus projektui, nes naftos transportavimas vamzdynu "Jukos" būtų kainavęs perpus pigiau nei geležinkeliu. Visus jo tiesimo darbus, įvertintus 3 mlrd. dolerių, ketino finansuoti "Jukos" ir Kinijos bendrovės - tik reikėjo Rusijos vyriausybės pritarimo.

Tačiau V.Putinas vėl pasakė "ne", nes esąs kitas 10 mlrd. dolerių vertės projektas - pagal jį vamzdyną reikia tiesti į Nachodką. M.Chodorkovskis atkirto, kad tai bus daroma už valstybės pinigus, o dujotiekį į Kiniją jis finansuos pats, tačiau V.Putinas trečią sykį pakartojo: "Ne!" Tada, V.Geraščenkos manymu, verslininkas ištarė žodžius, kurie nulėmė jo likimą: "Vladimirai Vladimirovičiau, jūs nesuprantate santykių su Kinija svarbos."

Kad V.Putinas neketina palikti buvusio milijardieriaus ramybėje ir šiandien, rodo dabar Maskvos teisme nagrinėjama antra M.Chodorkovskio ir Platono Lebedevo byla. Šį kartą abu buvę verslininkai kaltinami tuo, jog subūrė nusikalstamą grupuotę ir 1998-aisiais užgrobė, o paskui legalizavo įmonės "Vostočnaja neftenaja kompanija" akcijas už 3,6 mlrd. rublių (103,5 mln. dolerių). Be to, 1998-2003 metais jie dar esą pasisavino 350 mln. tonų naftos, priklausiusios kitoms bendrovėms, ir išplovė 487 mlrd. rublių (14 mlrd. dolerių).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"