TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaliningradas bet kada gali tapti karštuoju tašku

2014 03 27 6:00
Kaliningradas jau senokai puoselėja ambicijas tapti "Rusijos Honkongu", tik tai nesutampa su V.Putino planais - šitaip eksklavas gali ir visai atitrūkti. AFP/Scanpix nuotrauka

Tarp NATO sąjungininkių Lietuvos ir Lenkijos įsispraudęs Kaliningradas - dar viena teritorija, galinti pavirsti JAV ir Rusijos nesutarimų karštuoju tašku. Tai regionas, kurį Rusija vis labiau militarizuoja ir laiko svarbiausia atrama priešpriešoje su Vakarais.

Pasauliui nukreipus visą dėmesį į Krymo atplėšimą nuo Ukrainos, kitas panašus potencialus židinys yra labiausiai į Vakarus nutolusi Rusijos Federacijos dalis - Kaliningradas. Šiame regione įtampa dėl Rusijos agresijos labai padidėjusi, nes Baltijos šalys, buvusios Sovietų Sąjungos dalimi, ir Lenkija, taip pat buvusi sovietų satelitinė valstybė, - istorinės Rusijos priešės, - baiminasi dėl savo saugumo.

Kaliningrade įsikūręs Maskvos Baltijos jūros laivynas, svarbiausia Kremliaus atrama prieš Vakarų plėtrą į Rusijos strateginę erdvę, kaip tai supranta Vladimiras Putinas.

Kionigsbergas (arba Karaliaučius lietuviškai) buvo įkurtas 1255 metais ir 700 metų buvo vokiečių miestas bei Rytų Prūsijos sostinė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai sovietų armija jį sulygino su žeme, o visus gyventojus vokiečius, kurie nespėjo pasitraukti, išžudė arba ištrėmė. Sovietų Sąjunga aneksavo regioną ir pervadino Kaliningradu, pagal sovietinio veikėjo Kalinino pavardę. Kaliningrado sritis turi maždaug milijoną gyventojų, kurie yra po karo iš Rusijos plūstelėjusių migrantų palikuonys. Sovietų Sąjungai subyrėjus ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kaliningradas liko atkirstas nuo Rusijos. Nuo to laiko Maskva labai smarkiai militarizavo regioną ir toliau ten stiprina savo ginkluotę.

"Patriot" žemė-oras raketų paleidimo sistemos dislokuotos Lenkijos šiaurėje, netoli Kaliningrado./Reuters/Scanpix nuotrauka

V.Putino nuoskauda

Kovo pradžioje daugiau kaip 3500 Rusijos karių dalyvavo karinėse pratybose prie Kaliningrado sienos su Lenkija ir Lietuva. Abi šalys tai traktavo kaip grėsmę ir paprašė NATO veiksmų pagal 4 straipsnį, kuriuo remiantis NATO renkasi į konsulatcijas, jei kuri nors narė patiria grėsmę jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei bei saugumui.

Rusijoje ne kartą buvo teigiama, tai kalbėjo ir V.Putinas, kad Vakarai apgavo Rusiją 2004 metais priimdami į NATO Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kremlius nuo pat pradžių laikė Baltijos valstybes savo įtakos sfera, o NATO priartėjimą prie Rusijos sienų - grėsme. Supratimo, kad ne NATO veržiasi į Rytus, o pačios šalys siekia šios narystės, Kremliuje nėra, nes V.Putinas nepripažįsta valstybių laisvo apsisprendimo, kai jis nesutampa su Rusijos interesais.

Yra ar nėra branduolinių ginklų?

Negana to, kad į NATO buvo priimta virtinė Rytų Europos valstybių, priklausiusių sovietų įtakos sferai, todėl Rusija tai traktavo kaip jų praradimą, didžiulį Maskvos pyktį sukėlė JAV planai dislokuoti Lenkijoje priešraketinės gynybos sistemas. Tada Rusija pagrasino dislokuoti Kaliningrade branduolinius ginklus. Pasak kai kurių ekspertų, Rusija nėra prisiėmusi teisinių įsipareigojimų, kurie neleistų jai turėti branduolinių ginklų savo teritorijoje.

2001 metais Rusija neigė pranešimus, kad ji galėjo dislokuoti Kaliningrade nestrateginius branduolinius ginklus. Tačiau JAV pasitelkusi palydovines technologijas susekė šių ginklų judėjimą ir dislokavimą. Tai sakoma vienoje Kongreso ataskaitoje. Šiandien nėra tikrai žinoma, ar Rusija laiko branduolinius ginklus Kaliningrado srityje. Visai neseniai Rusijos gynybos ministerijos atstovas sakė, kad Rusija dislokavo Kaliningrade branduolinius užtaisus nešti galinčias taktines balistines "Iskander" raketas, bet V.Putinas tai neigė.

Vyksta mokymai

Antradienį Rusijos pajėgos Kaliningrado srityje pradėjo naujas dideles pratybas. Mokymai vyksta po šio mėnesio pradžioje Lietuvos pašonėje surengtų didelių karinių manevrų atliekant iš anksto neskelbtą pajėgų ir kovinės technikos parengties patikrinimą Vakarų ir Centrinėje karinėse apygardose, kurį įsakė surengti V.Putinas.

Rusijos agentūra "RIA Novosti" citavo vieną Vakarų karinės apygardos atstovą, sakiusį, kad per šiuos mokymus raketinių pajėgų junginio padaliniai buvo pakelti paskelbus pavojų; jie atliko daugelio kilometrų žygį į numatytą rajoną. Kariai atliko užduotis, kurių tikslas – sunaikinti sąlyginio priešo diversines ir žvalgybos grupes, veikti per aviacijos antskrydžius, įveikti cheminėmis arba biologinėmis kovinėmis medžiagomis užterštas teritorijas, judėti gaisro sąlygomis. Mokymuose dalyvauja Baltijos jūros laivyno koviniai ir transportiniai sraigtasparniai Mi-24 bei šturmo lėktuvai Su-24, bus surengtos raketų šaudymo pratybos.

V.Putinas neatskleidžia, ar Rusija dislokavo Kaliningrade "Iskander" sistemas./AFP/Scanpix nuotrauka

Gera priedanga invazijai

NATO generolas Philipas Breedlove'as, perspėjęs, kad Rusija sutelkė prie rytinės Ukrainos sienos pakankamai pajėgų tolesnei invazijai į Ukrainą tęsti, pareiškė ir tai, kad NATO mobilizuos pajėgas Baltijos valstybėms ginti, jei reikės. "Mes turime galvoti apie savo sąjungininkes, savo pajėgų išdėstymą Aljanse ir pasirengimą, kad galėtume būti ten, kur reikės ginti, ypač Baltijos šalyse", - kalbėjo generolas sekmadienį per Briuselio forumą. Jis pabrėžė, jog nebegalima pasitikėti Rusija, kad vykdydama karines pratybas ji gerbs valstybių sienas. Taip nutiko su Krymu, kai buvo įvestos Rusijos pajėgos, sutelktos ir labai gerai parengtos per pratybas. Didžiulių pajėgų, kurias Rusija sutelkė prie rytinių Ukrainos sienų, visiškai pakanka užimti Padniestrę, Moldovos separatistinį regioną, jei V.Putinas priims tokį sprendimą. Apie tai įspėjo Amerikos generolas.

Pasirodė pranešimų, kad Amerikos žvalgyba turi duomenų, jog Rusijos kariuomenė užpuls Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Lietuvai reikia JAV karinės bazės

Kaip NATO gali į tai reaguoti? NATO valstybės turėtų dislokuoti daugiau pajėgų prie Rusijos ir rengti daugiau pratybų. Kai kas jau ir padaryta. Naikintuvai iš Italijos ir Didžiosios Britanijos pasiųsti į Lenkiją ir Baltijos valstybes, į Juodąją jūrą atplaukė kariniai laivai.

Po Rusijos įsiveržimo į Krymą Lietuva sulaukė ne vieno patikinimo, tiek iš užsienio sąjungininkių, tiek iš mūsų pačių politikų, kad Rusijos užpuolimas mums negresia, nes mus gina NATO 5-as straipsnis, sakantis, kad agresija prieš vieną narę yra agresija prieš visas. Lietuvos saugumo garantijos būtų dar stipresnės, jei Lietuvoje būtų įkurta JAV karinė bazė - jei Rusija pultų Lietuvą, būtų užpulti ir čia esantys amerikiečiai kariai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"