TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaliningradas - Rusijos langas į Europą

2015 07 23 6:00
Iki Antrojo pasaulinio karo Kaliningrado miestas pasižymėjo daugiakultūriškumu. Čia, be vokiečių, gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. AFP/Scanpix nuotrauka

Vienu metu labai populiari tema buvo Kaliningrado srities separatizmas, tačiau ilgainiui šios kalbos nutilo. Kai kurie ekspertai vis dar tiki, kad regionas galėtų būti Rusijos langas į Europą. Tai labiausiai į Vakarus nutolusi Rusijos Federacijos dalis. Šioje teritorijoje Europos įtaka labai stipri. Kai kurie čia įsikūrę žmonės net tvirtina, kad dėl to jie skiriasi nuo pagrindinės Rusijos teritorijos gyventojų.

Kaliningradas - buvusi Vokietijos teritorija - sovietmečiu buvo smarkiai surusintas. Liuteronų bažnyčios ten virto koncertų salėmis ir jaunimo susibūrimo vietomis, daugėjo Rusijos stačiatikių maldos namų.

Po Antrojo pasaulinio karo Kaliningrado sritis buvo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis. Ji dar kartais vadinta nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu. Politologo Michailo Berendejevo teigimu, dėl įvykių Ukrainoje sukeltos Vakarų ir Rusijos santykių krizės Kaliningrado sritis gali vėl tapti izoliuotu kariniu regionu. Nuogąstavimų kelia čia dažnai rengiamos karinės pratybos ir naujų ginklų bandymai. Tačiau regiono gyventojai nenorėtų, kad istorija pasikartotų.

Maždaug 90 proc. Kaliningrado srities gyventojų yra rusai. Čia taip pat gyvena nemažos ukrainiečių ir baltarusių bendruomenės. Apklausos rodo, kad šios teritorijos gyventojai remia Rusijos vykdomą politiką, pavyzdžiui, Krymo aneksiją, panašiai kaip rusai, gyvenantys pagrindinėje Rusijos dalyje. Prezidento Vladimiro Putino populiarumas Kaliningrade siekia daugiau kaip 80 procentų. Žmonės čia žiūri rusišką televiziją, kuri daro didelę įtaką jų pasaulėžiūrai - ypač dėl dabartinės Rytų ir Vakarų priešpriešos.

"Europa" Kaliningrade

Vienintelio regione veikiančio nepriklausomo naujienų portalo „New Kaliningrad“ vadovas pažymėjo, kad kaliningradiečiai turi daugiau galimybių apsilankyti Europos Sąjungos (ES) valstybėse nei kiti šalies gyventojai. Ten jie susiranda draugų, gauna įvairesnės informacijos. Visa tai silpnina Kremliaus skleidžiamą propagandą.

kemclub.ru nuotrauka

Daugiau nei 60 proc. kaliningradiečių turi užsienio šalių pasus. Tai dvigubai daugiau nei kitoje Rusijos dalyje, kur vidutiniškai tokių asmenų yra apie 30 procentų. Maža to, Kaliningrado srities jaunimas dažniau mokosi užsienio kalbų. Daugeliui eksklavo gyventojų Rusija atrodo labai tolima. Jie dažniau keliauja po Europą nei po savo valstybę.

Beveik milijoną gyventojų turinti Kaliningrado sritis yra įsprausta tarp Lenkijos ir Lietuvos. Maždaug ketvirtis eksklavo gyventojų turi Bendrijos šalių vizas ir ten dažnai važiuoja apsipirkti. Regione, kurį nuo Maskvos skiria 1200 km, gyvenantys rusai dažnai kalba apie išskirtinę savo tapatybę. Kaliningradiečiai išdidžiai tvirtina, kad yra rusai, bet europietiškesni.

Kaliningrado miesto centre stovi didžiulis prekybos centras "Europa". Pergalės aikštėje jis atidarytas 2008 metais. Pavadinimas labai simboliškas, nes eksklavo gyventojams Europa pirmiausia yra apsipirkimo vieta. Pernai ES sienas kaliningradiečiai kirto apie 5 mln. kartų. Daugiausia jie vyko į Lenkijos miestus, pavyzdžiui, Gdanską.

Daugelis rusų sako, kad keliaudami po Lenkiją pastebi, kaip smarkiai ši šalis skiriasi nuo jų gyvenamos vietos. "Laukai čia tvarkingi, miestai švarūs, o keliai puikūs. Susidaro įspūdis, kad lenkai yra labai darbštūs žmonės. Tikrai galėtume daug ko iš jų pasimokyti", - sakė vienas kaliningradietis, kuris apsipirkti į Lenkiją važiuoja bent du kartus per mėnesį.

Susitarimas su Lenkija

Rusijos eksklavo gyventojai dažnai vyksta į Lenkiją, nes 2011 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl judėjimo Šiaurės rytų Lenkijos ir Kaliningrado pasienyje. Jis leido tiek lenkams, tiek rusams lankytis šiuose rajonuose be vizų. Žmonėms išduodami specialūs dokumentai leidžia būti pasienio teritorijoje be pertraukos 30 dienų ir 90 dienų per pusę metų. Asmenims iki 16 metų, vyresniems nei 65 metų piliečiams ir neįgaliesiems numatytos specialios lengvatos.

Nors Maskvos ir Europos santykiai yra pašliję, niekas nekalba, kad šį susitarimą derėtų nutraukti. Prie sienos su Rusija esančios Varmijos Mozūrų vaivadijos pasieniečių duomenimis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, per pirmus penkis šių metų mėnesius į Lenkiją iš regiono atvyko 8 proc. mažiau rusų. Tačiau tos teritorijos gyventojai labai suaktyvėjo vasarą. Pavyzdžiui, šį birželį sieną kirto 131 500 asmenų. Tai yra 6 tūkst. daugiau nei prieš tai buvusį mėnesį. Taigi, anot Lenkijos pasieniečių, šią vasarą iš Kaliningrado srities į Lenkiją apsipirkti atvyksta gerokai daugiau žmonių nei anksčiau. Lenkijoje kai kurių produktų kainos yra apie 30 proc. mažesnės nei Kaliningrade.

Lenkijos Olštyno miesto parduotuvių savininkai įsitikinę, kad toks antplūdis sietinas su prasidėjusiu vasaros išpardavimu. Žinoma, vasarą padaugėja Lenkijoje atostogaujančių rusų, tačiau absoliuti dauguma grįždami namo vis tiek nepraleidžia progos apsipirkti.

Atvyksta pigesnio maisto

Pernai rugpjūtį Rusija uždraudė į šalį įvežti mėsos, žuvų, pieno produktus, vaisius ir daržoves. Tačiau rusai asmeniniam vartojimui gali patys įsivežti nedidelį kiekį šių prekių. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas vieniems metams pratęsė draudimą importuoti kai kuriuos maisto produktus iš Vakarų šalių. Tokį sprendimą Maskva priėmė reaguodama į ES užsienio reikalų ministrų susitarimą iki 2016-ųjų sausio pratęsti sankcijas Rusijai.

Olštyno miesto parduotuvių savininkai įsitikinę, kad kaliningradiečių antplūdis sietinas su prasidėjusiu vasaros išpardavimu. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaliningrado sritis daugiausia produktų importuoja iš ES, todėl Vakarų taikomos sankcijos šiai teritorijai pridarė daugiau žalos nei daugumai kitų šalies regionų. Pavyzdžiui, uždraudus importuoti lenkišką kiaulieną buvo uždarytos kelios maisto perdirbimo įmonės. Dėl šios priežasties kiaulienos kainos eksklavo parduotuvėse padidėjo maždaug dvigubai, o Lenkijoje dėl šio produkto pertekliaus jos nukrito.

Kremlius atsakomąsias sankcijas laiko galimybe stiprinti vietos maisto produktų pramonę. Pavyzdžiui, nuo kitų metų Kaliningrado srities ūkininkai planuoja auginti daugiau braškių.

Rusijai paskelbus Vakarų maisto produktų embargą Lenkijos sieną kertančių rusų nuo praėjusių metų rugpjūčio akivaizdžiai padaugėjo. Vėliau susilpnėjęs rublis atvykėlių srautus iš Kaliningrado srities labai apmažino, nes apsipirkinėti Lenkijoje taip pat tapo brangu. Iki tol rusai pirkdavo drabužių ir buitinės technikos, taip pat maisto. Dabar jie čia atvyksta daugiausia dėl pigesnių maisto produktų, nes kitos prekės tapo neįperkamos.

Tuo metu lenkai į Kaliningrado sritį vyksta pirkti pigesnių degalų. Šiame Rusijos regione jie maždaug trečdaliu mažiau kainuoja nei Lenkijoje.

Griebiasi įvairių gudrybių

Pagal Rusijos muitinės taisykles, vienas eksklavo gyventojas iš Lenkijos įsivežti gali tik 5 kg prekių. Tačiau daugelis įsigudrino apeiti šiuos apribojimus – su savimi jie vežasi mažų vaikų.

Įsigaliojus embargui nelegalių prekių gabenimas per sieną tapo įprastu reiškiniu. Šią savaitę Rusijos muitinės pareigūnai vienam vyriškiui sukliudė iš Lenkijos neteisėtai įsivežti 460 kg sūrio. Kaliningradietis teisinosi, kad šitiek sūrio gabena ne komerciniais tikslais. Jis sakė žinojęs taisykles, bet vylėsi, kad pareigūnai netikrins jo transporto priemonės. Vyrui pradėtos administracinės procedūros, o sūris buvo grąžintas į Lenkiją.

Tokių nutikimų pasitaiko ir kitose Rusijos dalyse. Pernai rugpjūtį Rusijos pasieniečiai iš Suomijoje viešėjusių šalies piliečių konfiskavo 70 kg prancūziško pašteto. O spalį pareigūnai sulaikė 600 tonų kiaulienos krovinį, kuris buvo išmaningai supakuotas į gumos ir marmelado pakuotes.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"