TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kaliningradas – V. Putino ginklų sandėlis Europoje

2015 04 02 6:00
Kariniai laivai skrodžia Baltijos bangas per Rusijos karines pratybas prie Kaliningrado.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Kol pasaulis su nerimu stebėjo netikėtas Rusijos Šiaurės laivyno pratybas prie poliarinio rato, Vladimiras Putinas patyliukais apginklavo kitą regioną, iš visų pusių besiribojantį su Europa. Tai - Kaliningradas, Rusijos jūrų uostas ir sritis, įsiterpusi tarp Europos Sąjungos narių Lenkijos ir Lietuvos, turinti patogų išėjimą į Baltijos jūrą. Kaip rašo "Newsweek", Rusijos Baltijos laivyno laivai plukdė naikintuvus ir "Iskander" raketų paleidimo sistemas į šį buvusį Vokietijos miestą, iš kurio raketos gali lengvai pasiekti ne tik Varšuvą ar Vilnių, bet ir Berlyną.

Turint galvoje, kad gabenimas jūra nėra nei greitas, tai lengvai organizuojamas, akivaizdu, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos jau seniai jį planavo. Iš tiesų Rusija kelerius pastaruosius metus siuntė į šią teritoriją prie Baltijos jūros moderniausią ginkluotę.

Regiono saugumo ekspertai dabar vadina Kaliningradą tikru ginklų sandėliu. Buvęs Švedijos karinės žvalgybos karininkas Johanas Wiktorinas, 2013 metais pasirodžiusios knygos "Korridoren till Kaliningrad" ("Koridorius į Kaliningradą") autorius, teigia, jog Maskva ten dislokavo naujas ypač ilgo nuotolio raketų sistemas S-400.

Kaliningrado apginklavimas yra dalis ginkluotųjų pajėgų modernizavimo plano, kuriam Rusija skiria 19 trln. rublių (296 mlrd. eurų). Šios programos tikslas - padidinti modernios ginkluotės dalį Rusijos armijoje nuo 10 iki 70 procentų.

Saugumo klausimus analizuojančio Lenkijos Casimiro Pulaski fondo duomenimis, pagal šį planą Rusija numato įsigyti 120 "Iskander" sistemų, 600 lėktuvų, 1100 sraigtasparnių, 100 laivų ir 2300 tankų. Dalis sunkiosios ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir bombonešius, neseniai buvo pristatyta į bazę, esančią netoli miesto, kadaise laikyto Prūsijos perlu ir padovanojusio pasauliui žymiausią savo sūnų - grynojo proto teoretiką Immanuelį Kantą.

Bomba gali nulėkti iki Berlyno

Tankai ir naikintuvai kelia nerimą Baltijos regionui, bet "Iskander" pavojus siekia dar toliau. Prieš devynerius metus sukurtos sistemos gali paleisti tiek įprastas, tiek branduolines raketas kur kas tiksliau nei jų pirmtakės. "Iskander" paleista įprasta raketa, oficialiais duomenimis, nuskrieja 400 km ir pataiko maždaug 5 metrų tikslumu. Taigi neviršija 500 km ribos, kurią numato Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (Intermediate-Range Nuclear Forces, INF) sutartis, pasirašyta ir Rusijos. Tačiau, pasak kelių nepriklausomų tyrimų, kurių vieną atliko Suomijos nacionalinis gynybos universitetas, "Iskander" raketos gali nuskrieti 700 kilometrų. Iš bazės prie Baltijos paleista bomba lengvai sunaikintų ir, pavyzdžiui, Vokietijos parlamentą.

Atominius ginklus turinčios valstybės neatskleidžia, kur laiko savo branduolines galvutes, tad niekas tiksliai nežino, ar Rusija Kaliningrade nėra dislokavusi branduolinių ginklų. Kita vertus, didelio skirtumo nėra, nes atgabenti ir užtaisyti branduolinę galvutę ilgai netrunka - jai įdėti į paleidimo sistemą pakanka 15 minučių. Bet kokiu atveju Kaliningrade yra visa taktinių branduolinių ginklų infrastruktūra. Tiesa, nežinoma, ar "Iskander" sistemos parengtos naudoti. Rusai slepia savo parengties būklę ir tai vartoja kaip poveikio priemonę NATO.

Kad rusai dislokavo raketų paleidimo sistemas Kaliningrado srityje, tai NATO, kaip leidiniui nurodė vienas regiono karinis pareigūnas, gali sukelti rimtų problemų. Kita vertus, visi tie šiuolaikinių technologijų stebuklai itin pažeidžiami, nes dislokuoti labai arti NATO teritorijos, o Kaliningradas atkirstas nuo likusios Rusijos. Ginkluotosios pajėgos srityje negali sulaukti pastiprinimo sausuma, nebent Raudonoji armija nutiestų tam kelią. Lietuvos politikai yra perspėję, kad tranzitas į Kaliningradą gali būti patogi dingstis rusams pradėti naują invaziją.

Kaliningradas visiškai priklausomas nuo tiekimo iš pagrindinės valstybės teritorijos - pradedant drabužiais ir baigiant degtine. Visa tai iš Rusijos keliauja geležinkeliu arba autotransportu per Lietuvą, įskaitant ir karinį tranzitą.

Teka srutos ir kontrabanda

Be karinės grėsmės, Kaliningrado kaimynės susiduria su dar dviem problemomis. Kiekvieną dieną Kaliningradas išmeta į Baltijos jūrą milžinišką kiekį - 15 tūkst. kubinių metrų - grynų srutų. Daugybė tarptautinių agentūrų, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, per pastaruosius šešerius metus skyrė Kaliningradui 26 mln. eurų nutekamųjų vandenų valymo stočiai pastatyti. Visi pinigai išleisti, bet nepadaryta absoliučiai nieko, jokie įrenginiai net nepradėti statyti. Vilties, kad vanduo bus švarus, nėra.

Regiono žvalgybos pareigūnai anonimiškai mini dar vieną abejotiną srautą, susijusį su šiuo Rusijos eksklavu. Įtariama, kad iš Lenkijos ir Lietuvos į Kaliningradą gabenamos prekės, kurias įvežti į Rusijos teritoriją draudžia sankcijos. Europolas teigia neturintis tokių duomenų. Iki šiol Kaliningradas buvo viena didžiausių juodųjų rinkų, iš kurios rusiškos kontrabandinės cigaretės plūdo į Europą.

Atrodo, šios neramios naujienos visiškai neglumina kaliningradiečių. Jie aktyviai propaguoja turizmą, o ypač pabrėžia "unikalų sveikatingumą", kurį siūlo eksklavas. Akivaizdu, kad gyventojų interesai nesutampa su Kaliningrado militarizavimu. Toks posūkis neabejotinai šokiruotų ir filosofą, gyvenusį šiame mieste XVIII amžiuje ir rašiusį traktatus, aukštinusius žmogaus protą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"