TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalnų Karabache žvanga sunkioji ginkluotė

2016 01 04 6:09
Armėnijos karys Kalnų Karabache, nukreipęs automatą į fronto liniją su Azerbaidžanu. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vladimiras Putinas gali išprovokuoti Kalnų Karabache karinį konfliktą, iš kurio Rusija paskui gautų strateginę naudą.

Metai Pietų Kaukaze baigiasi taip pat, kaip ir prasidėjo – artilerijos ir tankų ugnimi prie Azerbaidžano ir Armėnijos sienos palei vadinamąją kontaktinę liniją, kur 1994 metais Kalnų Karabacho konflikte buvo nustatytos paliaubos. Tačiau ekspertai baiminasi, kad 2016 metais paskutinis įšaldytas konfliktas regione gali atsinaujinti, tuo labiau kad abiejų pusių lyderiai – Ilhamas Alijevas ir Seržas Sargsianas – jį kursto. Vienu ar kitu lygiu šį konfliktą rusenantį palaiko ir Rusijos prezidentas, karinėmis priemonėmis mėginantis įtvirtinti savo įtaką Gruzijoje, Ukrainoje ir Sirijoje. Bemaž kasdien vykstantys susirėmimai gali įplieksti karą Kalnų Karabache – tai labai tikėtinas scenarijus.

Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris (centre) gruodžio 19 dieną Berne mėgino suvesti Seržą Sargsianą ir Ilhamą Alijevą, tačiau Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai dar labai toli nuo sutarimo dėl Kalnų Karabacho.

Štai gruodžio 19 dieną Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė apie 80 apšaudymų iš Armėnijos pusės vos per 24 valandas. Per pastarąjį mėnesį žuvo 4 Azerbaidžano kariškiai. Baku teigimu, Armėnijos kariuomenė paleido ugnį iš pozicijų šiauriau nuo Sevano ežero.

Savo ruožtu Armėnija teigia, kad gruodžio 9 dieną Azerbaidžanas pirmą kartą nuo 1994 metų panaudojo tankus apšaudant pozicijas Kalnų Karabache. Per vieną naktį netoli kontaktinės linijos sprogo 300 sviedinių. Kelios dienos prieš tai armėnų kariuomenė numušė Izraelio gamybos Azerbaidžano nepilotuojamą lėktuvą, kurį šis naudojo žvalgybos tikslais. Visa tai liudija apie stipresnę nei anksčiau karinę priešpriešą. Nepripažinta Kalnų Karabacho vyriausybė pranešė apie dviejų savo kareivių žūtį gruodžio 18 dieną. Tai nutiko per Azerbaidžano kariškių grupės naktinę operaciją, surengtą siekiant užgrobti pozicijas.

Aktyviai žaidžia Turkija

Šiame fone abiejų šalių prezidentai susitiko Šveicarijos Berno mieste. Tačiau jie dar labai toli nuo taikos plano, dėl kurio 2007 metais, tarpininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), susitarta Madride, įgyvendinimo. Planas numato Armėnijos pajėgų išvedimą iš užgrobtų Azerbaidžano teritorijų Kalnų Karabache ir vėlesnį referendumą dėl separatistinės respublikos ateities statuso.

Tarpininkauti Azerbaidžanui ir Armėnijai ypač veržiasi Rusija, tačiau Armėnijos politikai vis labiau nusivylę „didžiuoju broliu“. Jerevanas nepasitiki Maskva, ypač po to, kai šios spaudžiama Armėnija atsisakė suartėti su Europos Sąjunga ir prisijungė prie V. Putino kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, bet tai nesuteikė jokio aiškumo, ar Rusija stos Jerevano pusėn, jei kils karas su Azerbaidžanu. Juo labiau kad neseniai Rusijos atstovas ESBO pareiškė, kad palaikyti kurią nors Kalnų Karabacho konflikto pusę, kaip tai daro Turkija, yra destruktyvu.

Turkija parduoda Azerbaidžanui ginkluotę ir remia „brolišką valstybę“ tuo, jog neatidaro sienos su Armėnija. Turkija kritikuoja JAV, Rusijos ir Prancūzijos tarpininkus, kad šie nesugeba pasiekti jokio susitarimo, kuris būtų priimtinas ir Azerbaidžanui – tam reikalingi nauji pasiūlymai.

Armėnija mėgina sutrukdyti Turkijai tiesiogiai įsikišti į Kalnų Karabacho konfliktą, palaikydama glaudžius karinius ryšius su Rusija. Pagal 2010 metais Rusijos ir Armėnijos pasirašytą susitarimą, Rusija Armėnijoje turi savo karinę bazę – Gyumri mieste, netoli Turkijos sienos.

Esant tokiai padėčiai daugelis saugumo ekspertų neatmeta, kad V. Putinas gali išprovokuoti Kalnų Karabache karinį konfliktą, iš kurio Rusija paskui gautų strateginę naudą.

Vladimiras Putinas (centre) gali sukurstyti karinį konfliktą Kalnų Karabache.

Baku grasina jėga

I. Alijevą ir S. Sargsianą susitikti Berne pakvietė Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris. Jis sakė norėjęs paraginti abu lyderius stiprinti dialogą ir derėtis, susilaikant nuo smurto aktų ir provokacijų, stumiančių šalis į karą. „Pietų Kaukazas yra prioritetinis regionas Šveicarijos taikos politikoje“, – paskelbė D. Burkhalterio biuras.

Kalnų Karabachas yra teritorija Azerbaidžane, bet kontroliuojama etninių armėnų, kurie ten gyvena ir gauna karinę bei finansinę pagalbą iš Armėnijos. Armėnijos remiamos Kalnų Karabacho pajėgos laiko užėmusios septynis azerbaidžaniečių rajonus, supančius Kalnų Karabachą.

Per du dešimtmečius trunkantį Kalnų Karabacho konfliktą, pratrūkusį Sovietų Sąjungos byrėjimo metais, jau žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Nepaisant JAV, Rusijos ir Prancūzijos tarpininkavimo, taikiai susitarti dėl teritorijos statuso nepavyksta.

Naftos turtingas Azerbaidžanas, kuriame įsikūrusios tokios pasaulinės naftos kompanijos kaip „BP Plc“, „Chevron Corp“ ir „ExxonMobil Corp“, nevengia pagrasinti, kad jėga atsiims kalnuotą regioną, ir skiria daug pinigų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"