TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalti dėl žemės drebėjimo

2012 10 24 9:08
Buvęs Italijos civilinės apsaugos departamento vadovas B.De Bernardini nesupranta, už ką buvo nuteistas. /AFP/Scanpix nuotraukos

Mokslo pasaulis sukrėstas: Italijos mokslininkai nuteisti šešerius metus kalėti už tai, kad nenumatė žemės drebėjimo.

Šeši Italijos mokslininkai ir buvęs vyriausybės pareigūnas nuteisti kalėti šešerius metus už netyčinę daugybės gyventojų žmogžudystę - jie pripažinti kaltais, kad 2009 metais neperspėjo apie baisų žemės drebėjimą Akviloje.

Verdiktą paskelbė regioninis teismas. Prokurorai teigė, jog teisiami mokslininkai prieš žemės drebėjimą savo pranešimais nepagrįstai drąsino gyventojus, o gynyba tikino, kad nebuvo jokios galimybės įvertinti 6,3 balo drebėjimo, per kurį žuvo 309 žmonės, pavojaus.

Teisėjas Marco Billi nuteisė visus septynis Italijos didžiųjų pavojų komiteto narius. Jie dar privalės padengti ir teismo išlaidas bei nuostolius. Be to, visi septyni daugiau niekada negalės eiti aukštų valstybinių pareigų.

Neįmanoma numatyti, kada žemės drebėjimas vėl smogs Akvilai.

2009 metais virtinė smulkesnių smūgių purtė Akvilos regioną net kelis mėnesius, kol įvyko pagrindinis drebėjimas. Jis sugriovė didžiąją dalį miesto istorinio centro ir pražudė šimtus žmonių. Teismas prasidėjo 2011-ųjų rugsėjį. Teisėjui prireikė keturių valandų nuosprendžiui priimti. Gynyba teiks apeliaciją. Kadangi Italijoje visi nuosprendžiai įsigalioja tik po mažiausiai vienos apeliacijos, nuteistieji iškart nesės į kalėjimą.

Teismas pripažino, kad Didžiųjų pavojų komiteto nariai teikė "netikslią, neišsamią ir prieštaringą" informaciją apie virpesių, drebinusių regioną iki 2009 metų balandžio 6 dienos smūgio, pavojų.

Baigiamojoje kalboje kaltintojas citavo vieną liudytoją, kurio tėvas žuvo per žemės drebėjimą. Šis pasakojo, kaip tą naktį, apie 23 val., paskambino mamai - iškart po pirmojo smūgio. "Prisimenu baimę jos balse. Kitu atveju mama su tėvu būtų išvykę, bet tą naktį juodu kartojo sau tai, ką paskelbė Pavojų komisija. Ir liko namie", - sakė Guido Fioravanti.

Reaguodamas į verdiktą vienas nuteistasis - Bernardo De Bernardini - pareiškė: "Tikiu, kad esu nekaltas prieš Dievą ir žmones". "Mano gyvenimas nuo rytdienos pasikeis. Tačiau jei būsiu pripažintas kaltas visų juridinio proceso instancijų, atsakomybę prisiimsiu", - dienraštis "La Repubblica" citavo buvusį Civilinės apsaugos departamento viceprezidentą.

Dar vienas nuteistasis - Enzo Boschi - išgirdęs verdiktą pasijuto "prislėgtas ir apimtas nevilties". "Tikėjausi, kad būsiu išteisintas. Iki šiol nesuprantu, už ką buvau teisiamas", - teigė jis. Vienas gynybos advokatų nuosprendį įvertino kaip "skubotą ir nesuprantamą".

Byla sukėlė didelį nerimą mokslininkų sluoksniuose. Kai kurie jų jaučiasi taip, tarsi teisiamas pats mokslas, ir perspėja, kad ši byla gali būti žalingas precedentas, atgrasysiantis ekspertus pasidalyti savo žiniomis su visuomene iš baimės užsitraukti bylą.

Tarp nuteistųjų - žymūs ir pasaulyje gerbiami Italijos seismologai bei geologai. Prasidėjus bylos svarstymui daugiau kaip 5 tūkst. mokslininkų pasirašė atvirą laišką Italijos prezidentui Giorgio Napolitano ir parėmė į teisiamųjų suolą pasodintus kolegas.

Komentuodamas verdiktą Davidas Rothery iš Jungtinės Karalystės atvirojo universiteto pareiškė, kad žemės drebėjimai savo prigimtimi yra nenuspėjami. Nedidelis ilgai trukęs seisminis aktyvumas piršo mintį, jog galingo smūgio nebus, tačiau "šiame žaidime niekas nėra tikra".

Kiti specialistai taip pat stebėjosi nuosprendžiu. "Jei mokslo bendruomenė bus baudžiama už spėjimus, kurie nepasitvirtina, arba už tai, kad netiksliai numatė įvykį, kuris paskui nutiko, mokslinis pažinimas bus ribojamas tik neabejotinais faktais, o visą tai, kas susiję su ieškojimais ir atradimais, pradedant medicina ir baigiant fizika, teks įšaldyti", - kalbėjo Malcolmas Sperrinas, Jungtinės Karalystės karališkosios Berkšyro ligoninės medicininės fizikos vadovas.

Mokslo specialistai pabrėžia, kad Apeninų kalnai, nusidriekę per centrinę Italiją, pilni įtrūkių ir lūžių, o Akvila nuolat patiria žemės drebėjimus. Jos įspūdingi senoviniai pastatai daugybę kartų buvo sugriauti, perstatyti ir atstatyti. Klausimas ne "ar", o "kada" kitą kartą drebėjimas smogs Akvilai? Numatyti tikslaus laiko neįmanoma - mokslas tokios galios neturi. Mokslas tik gali kalbėti apie riziką ir įvairias tikimybes.

Kaltintojai teigia, jog šioje byloje niekas ir nenagrinėjo mokslo galių tiksliai numatyti įvykius. Jie tvirtina, kad mokslininkai tiesiog "pernelyg ramino" žmones, "neadekvačiai apibūdino riziką" ir "suklaidino gyventojus dėl pavojaus miestui".

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"