TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kalti ne agurkai, o daigai

2011 06 07 0:00
Tokie daigai dažniausiai naudojami įvairioms salotoms.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos pareigūnai beveik įsitikinę - E.coli bakterijų protrūkio šaltinis yra ne ispaniški agurkai, bet šiaurinėje Vokietijos dalyje auginti daigai.

Greičiausiai mirtinai žmogui pavojingų bakterijų šaltinis yra ūkis, esantis Uelcene, į pietus nuo Hamburgo. Šios fermos daržai buvo uždaryti, iš restoranų ir parduotuvių grąžinta parduota produkcija - šviežios žolelės, bulvės, gėlės, vaisiai. Ūkio daržuose augo 18 rūšių daigų - ridikų, avinžirnių, lęšių, žirnių, pupuolių, liucernos, brokolių. Dauguma šių daržovių naudojamos salotoms. Uelcene įsikūręs ūkis yra 100 kilometrų nuo Hamburgo ir tiekia daržoves miesto restoranams, turgums bei aplinkinėms Vokietijos žemėms. Tarp Hamburgo ir Hanoverio auginti daigai galėjo pasklisti po penkias Vokiečių žemes. Augalai vešėjo šiltnamiuose 38 laipsnių temperatūroje, o tai ideali terpė daugintis bakterijoms. Tiesa, ūkio valdytojai tvirtina trąšų nenaudoję. Tad Vokietijos pareigūnai tiksliai pasakyti, kaip daigai užsikrėtė bakterijomis, negali. Spėliojama, kad galėjo būti užterštas vanduo arba sėklos, kurios į ūkį pateko iš kitų Vokietijos žemių ir užsienio valstybių. Anot pareigūnų, E.coli bakterija užsikrėtė du ūkio darbininkai.

Laukdami galutinių tyrimo rezultatų pareigūnai patarė vokiečiams, ypač gyvenantiems Šiaurės Vokietijoje, kurį laiką daigų nevalgyti. Kiek švelnesni įspėjimai tebegalioja pomidorams, salotoms ir agurkams.

Tokios išvados gali užtraukti didžiulę gėdą Vokietijos pareigūnams, kurie pirmiausia dėl apsinuodijimų kaltino ispanų ūkius. "Virusas toks agresyvus, kad turėjome patikrinti kiekvieną pėdsaką. Privalėjome tai daryti dėl žmonių", - teisinosi politikė Annette Widmann-Mauz. Ispanijos ūkininkai skundžiasi, kad nepagrįsti kaltinimai sužlugdė jų verslą - sumažėjus ispaniškos produkcijos paklausai per savaitę jie patiria 200 mln. eurų nuostolių. Kritikos strėlės iš opozicijos skrieja ir į Vokietijos vyriausybę, mėginančią suvaldyti krizę.

Uelceno ūkio valdytojas Klausas Verbeckis žiniasklaidai teigė negalintis patikėti, kad užkratas pasklido iš jų ūkio: "Negaliu suprasti, koks gali būti ryšys tarp kaltinimų ir procesų, kuriuos mes čia atliekame. Salotų daigai auginami iš sėklų, nenaudojant jokių trąšų ir laistant tik vandeniu. Ūkyje nenaudojamos jokios gyvulinės kilmės trąšos."

Vokietijos sveikatos ministras Danielis Bahras pareiškė, kad kol kas padėtis dar lieka neaiški: "Mes vis dar galime sulaukti daugiau ureminio sindromo atvejų. Ir toliau nerekomenduojame žmonėms šiaurinėje Vokietijos dalyje valgyti pomidorų, agurkų ir salotų." Anot jo, ligoninės šiaurinėje Vokietijos dalyje tiesiog perpildytos, trūksta kraujo atsargų, o kai kurie medikai dirba be poilsio dienų. Tuo metu Hamburgo sveikatos senatorė Cornelia Pruefer-Storcks tvirtino, kad protrūkis slūgsta. Miesto ligoninėse esantys ligoniai pamažu sveiksta. Vakar Liuksemburge šią krizę aptarė Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos ministrai.

Nuo gegužės pradžios pavojinga enterohemoragine coli (EHEC) bakterija užsikrėtė daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių Vokietijoje, dauguma - Hamburgo apylinkėse. Visoje Europoje užkrėstųjų yra per 2,2 tūkstančio. Maždaug 627 žmonėms Vokietijoje išsivystė potencialiai mirtino hemolizinio-ureminio sindromo (HUS) simptomai. Šis sindromas paveikia kraują, inkstus ir smegenis, o jo simptomai tokie stiprūs, kad dauguma atvejų ligoniams tenka atlikti dializę. Dėl nežinomų priežasčių susirgo daugiau moterų nei vyrų. Epidemijos aukų padaugėjo iki 22. Visi šie pacientai, išskyrus vieną moterį Švedijoje, mirė Vokietijoje, kuri laikoma pagrindinių hemoraginį enteritą sukeliančių E.coli infekcijų židiniu. Apsikrėtusiųjų yra Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Austrijoje, Čekijoje.

Keli Vokietijos mokslininkai sekmadienį iškėlė prielaidą, kad šis protrūkis gali būti susijęs su bakterijomis, aptinkamomis biodujų gamybos įmonėse. Biodujos, kurių didžiąją dalį sudaro metanas, išsiskiria anaerobinėmis sąlygomis fermentuojantis biologiškai skaidžioms medžiagoms, tokioms kaip mėšlas, nutekamieji vandenys ir augalinės atliekos. Tuo metu Horstmaro veterinarijos ir žemės ūkio akademijos direktorius Ernstas Guentheris Hellwigas sakė, kad šį pavasarį labai mažai lijo, todėl tikėtina, kad tokios organinės trąšos nebuvo nuplautos nuo augalų.

Pasaulinė sveikatos organizacija nurodė, kad E.coli bakterijos dauginasi labai sparčiai ir yra atsparios antibiotikams. Kiek žinoma, šios atmainos bakterijos anksčiau nesukeldavo didelių apsinuodijimo maistu protrūkių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"