TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kam pinigai, o kam - nepatogumai

2011 09 09 0:00
Oro uostuose keleiviams reikia pereiti vis daugiau saugumo patikrinimų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Artėjant rugsėjo 11-osios dešimtosioms metinėms pasaulinės oro linijos vis labiau skundžiasi, kad nereikalinga keleivių patikra joms kasmet kainuoja kelis milijardus dolerių.

Tarptautinė oro transporto asociacija, vienijanti daugiau kaip 200 pasaulinių oro linijų bendrovių, tvirtina, jog pagrindiniai oro uostai jau sunkiai susitvarko su vis didėjančiais saugumo reikalavimais. Kad juos įgyvendintų, nuo krizės rimtai nukentėjusiai pramonei kasmet prireikia 7,4 mlrd. dolerių. "Panaudojame labai daug išteklių skenuodami žmones, kuriems, tiesą pasakius, to visiškai nereikia. Privalome rasti geresnį būdą, kaip užtikrinti saugumą. Kalbame ne vien apie kainą. Juk mūsų klientai patiria dažniausiai visai nereikalingą kabinėjimąsi. O oro uostams vis sunkiau rasti vietos ir galimybių su tuo susitvarkyti", - kalbėjo asociacijos generalinis direktorius Tony Tyleris.

Vienas didžiausių britų gamintojų "Smiths Group", parduodančių oro uostų skenavimo įrangą, nuo 2001 metų teroro išpuolių Niujorke savo apyvartą padidino kelis kartus - nuo 130 mln. svarų iki 574 mln. svarų. Tačiau visa oro uostų ir aviakompanijų išlaidų našta gula keleiviams ant pečių, kai šie moka už lėktuvo bilietus. "Aviacijos saugumas yra nacionalinio ir valstybinio saugumo klausimas. Oro linijos už tai neturėtų mokėti. Pavyzdžiui, verslininkai nemoka policijai, kad ši patruliuoja gatvėse", - savo argumentus grindė T.Tyleris.

Kaip tvirtino didžiausias britų oro uostų operatorius BAA, rugsėjo 11-osios įvykiai gal ir padėjo pagrindą naujiems teroristų metodams, tačiau radikaliausiai saugumo supratimą pateikė įvykiai 2006 metais, kai britų pareigūnai atskleidė teroristinį planą per vieną dieną susprogdinti bent septynis iš Europos į JAV skrendančius lėktuvus. Skysti sprogmenys turėjo būti įnešti į lainerius gėrimų buteliukuose ir susprogdinti AA baterijų maitinamais detonatoriais. Nuo 2006-ųjų, kai buvo pradėti taikyti apribojimai skysčiams, turimiems rankiniame bagaže, į lėktuvų salonus leidžiama neštis tik iki 100 mililitrų talpos skysčių indus. Dėl šio draudimo Europos oro uostų šiukšliadėžėse kasdien lieka krūvos įvairių buteliukų. Vien Londono Hitrou oro uoste kiekvienais metais konfiskuojama 2 tūkst. tonų skysčių.

Dėl rugsėjo 11-osios įvykių gerokai sumažėjo ir keleivių srautas, o tai smarkiai atsiliepė Jungtinių Valstijų turizmui. Tik praėjus trejiems metams po atakų JAV vėl buvo pasiektas 2000-ųjų keleivių oro transportu lygis. Pajamos tuo laikotarpiu irgi sumažėjo. Oro linijų bendrovės pajuto atsigaunančios tik 2004 metais.

2002-aisiais aviacijos pramonė skelbė patyrusi 11,3 mlrd. dolerių nuostolių (dėl pakilusių naftos kainų 2008 metais nuostoliai siekė 16 mlrd. dolerių). 2011-aisiais prognozuojamas 4 mlrd. dolerių pelnas, bet pasauliniu mastu pelno marža siekia vos 0,7 procento. Oro bendrovėms lieka pasikliauti tik didėjančia paklausa: nuo 2000-ųjų keleivių srautas pagausėjo nuo 1,8 mlrd. iki 2,8 milijardo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"