TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kam šventė, o kam gedulas

2006 08 21 0:00
Pažymėdami "Michailo Gorbačiovo išdavystę" Rusijos komunistų partijos nariai surengė eitynes per Raudonąją aikštę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį Rusija minėjo 15-ąsias metines nuo tos dienos, kai Borisas Jelcinas užlipo ant tanko ir davė atkirtį valstybiniam perversmui

Šią dieną rusai pasitiko apimti dvejopų jausmų. Minėdamos pergalę prieš perversmininkus ir Rusijos, kaip nepriklausomos valstybės, atkūrimą, savas demonstracijas surengė ir komunistinės, ir liberaliosios jėgos.

Tačiau kai kam Rusijoje ši diena iki šiol kelia liūdesį. Tarp jų, ko gero, yra ir prezidentas Vladimiras Putinas, 1991 metais įvykusį SSRS žlugimą pernai pavadinęs "didžiausia geopolitine 20 amžiaus katastrofa". Komunistų partija, pertvarkyta į Nacionalistinę centro kairiųjų partiją, taip pat surengė demonstraciją ir paminėjo, jos manymu, paskutinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo "išdavystę". "Dabar jau visiems aišku, kokius siaubingus padarinius tai atnešė šaliai ir jos žmonėms, - šią savaitę kalbėjo vienas iš partijos lyderių Ivanas Melnikovas. - Valstybė buvo sugriauta, ekonomika žlugo, sunaikinta daug pramonės šakų".

1991 metų rugpjūtį Gorbačiovas atostogavo Kryme, o tuomet valdžią šalyje užgrobė grupelė senų komunistų, pasivadinusių GKČP (Valstybiniu ypatingosios padėties komitetu), irgi negalėjusių pakęsti Gorbačiovo vykdytos viešumo ir persitvarkymo politikos. Gorbačiovui trumpam buvo uždėtas namų areštas. Rugpjūčio 19 dieną į Maskvos gatves išriedėjo tankai, tačiau juos greitai apsupo dešimtys tūkstančių miesto gyventojų.

Jelcinas, kuris tik neseniai buvo išrinktas Rusijos prezidentu, tapo centrine kovotojų su puču figūra. Jis užlipo ant tanko ir paragino piliečius protestuoti prieš perversmą - tik ne Sovietų Sąjungos, o Rusijos vardu.

Šiandien tie pirmieji sumaišties pilni nepriklausomybės mėnesiai daugelio rusų galvose jau išblėsę. Prisiminimus ištrynė vėliau kilę gyvenimo sunkumai, du kruvini karai su Čečėnija ir dėl naftos išteklių kylanti gerovė. Šią savaitę nepriklausomas Jurijaus Levados analitinis centras atliko visuomenės nuomonės apklausą dėl 15 metų senumo įvykių. Paaiškėjo, kad 39 proc. rusų 1991 metų įvykius vadina tiesiog aukščiausiosios šalies vadovybės tarpusavio kovomis dėl valdžios. Tragiškais įvykiais, turėjusiais pražūtingų padarinių šaliai ir liaudžiai, juos laiko 36 proc. apklaustųjų. Demokratinės revoliucijos pergale, baigusia TSKP valdymą, juos vadina tik 13 proc. rusų. "Laikas eina, žmonės užmiršta, kas iš tiesų tuomet įvyko", - šalies žiniasklaidoje apgailestavo vienas iš tuometinių Jelcino bendražygių, dabar Rusijos parlamento narys Genadijus Burbulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"