TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kanada pareikš pretenzijas į Šiaurės ašigalį

2013 12 10 11:00
arcticchange.org nuotrauka

Kanada užsiminė ketinanti pareikšti teritorines pretenzijas į Šiaurės ašigalį ir jį supančius Arkties vandenis, pirmadienį paskelbusi, kad pateikė Jungtinėms Tautoms (JT) prašymą smarkiai išplėsti šalies jūrines teritorijas.

Praėjus dešimtmečiui po atliktų Kanados rytinės ir tolimosios šiaurinės priekrantės tyrimų, taip pat surinkus papildomų įrodymų, tas prašymas penktadienį buvo pateiktas Žemyninio šelfo ribų komisijai. Užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas sakė, kad minėtas prašymas labiausiai susijęs su Kanados žemyninio šelfo ribomis Atlanto vandenyne.

Tačiau jame taip pat pateikiama „preliminari informacija, susijusi su (Kanados) žemyninio šelfo išorinėmis ribomis Arkties vandenyne“, pridūrė jis. „Paprašėme mūsų pareigūnų ir mokslininkų atlikti papildomą ir būtiną darbą, siekiant užtikrinti, jog pareiškimas dėl viso žemyninio šelfo masto Arktyje apimtų Kanados pretenzijas į Šiaurės ašigalį“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.

„Iš esmės mes nubrėžiame paskutines Kanados ribas. Giname savo suverenumą“, – pridūrė Arkties reikalų ministrė Leona Aglukkaq.

Pastangos įtvirtinti šalies teises valdyti didžiulį Arkties salyną ir aplinkinius vandenis buvo vienas iš pagrindinių Kanados premjero Stepheno Harperio torių vyriausybės argumentų per pastaruosius trejus rinkimus nuo 2006 metų.

Tačiau Danija ir Rusija tikriausiai pareikš pretenzijas į dalį tų teritorijų, o šie ginčai gali vesti į konfrontaciją tarp Arkties kaimynių.

Susidomėjimas poliariniu regionu padidėjo šylant pasaulio klimatui, atsiveriant naujiems laivybos keliams ir anksčiau neprieinamiems naudingųjų iškasenų telkiniams. Nemanoma, kad vandenyno dugne ties Šiaurės ašigaliu esama didelių iškasenų telkinių, tačiau ta teritorija turi svarbią simbolinę reikšmę šio regiono šalims, prie kurių taip pat priskiriama Norvegija ir Jungtinės Valstijos.

Gamtinių išteklių ministras Joe Oliveris sakė, kad išplėsti Kanados ribas Arktyje svarbu dėl „Kanados ilgalaikio ekonomikos klestėjimo“. Tačiau apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad energetikos bendrovėms Arktyje tenka dirbti atšiauriomis sąlygomis, o susirūpinimas dėl poveikio aplinkai gali sukelti kliūčių išteklių gavybai tuose žmogaus nepalytėtuose vandenyse.

Su Arkties regionu besiribojančios šalys turi teisę šeimininkauti 200 jūrmylių (340 kilometrų) pločio išimtinėje ekonominėje zonoje palei savo krantus, tačiau pareiškimai dėl jų teritorijų didinimo yra nagrinėjami vadovaujantis JT Jūrų teisės konvencija.

Kanada gali tikėtis sėkmės tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad jos žemyninis šelfas tęsiasi po Šiaurės ašigaliu, nes jis yra ant povandeninio Lomonosovo kalnagūbrio šlaito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"