TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kanados žavesys

2010 05 28 0:00
Klestintis Monrealis beveik nepajuto krizės.
Užsienio spaudos nuotrauka

Protinga politika, geras elgesys ir... sėkmė. Taip klestinčią Kanadą apibūdina savaitraštis "The Economist" ir priduria: "O, kad kitiems taip sektųsi..."

Amerikiečiai, išgyvenantys dėl didelio nedarbo, atimtų namų, sumažėjusių būsto kainų ir besipiktinantys arogantiškomis investicinių bankų kvailystėmis, pavydžiai žvelgia per savo šiaurinę sieną. Kanados ekonomika, nors ir glaudžiai susijusi su JAV, patyrė tik lengvą nuosmukį ir jau baigia visiškai atsigauti. Stipriai kritęs Kanados doleris beveik prilygsta JAV doleriui, o Kanados bankas jau pranešė, kad greitai gali padidinti palūkanų normas. Kai kitą mėnesį šalies ministras pirmininkas Stephenas Harperis priims Didžiojo aštuoneto ir 20 įtakingiausių pasaulio valstybių lyderius, jis galės pasigirti, kad šiemet Kanados ūkis parengtas veikti geriau nei bet kurio kito turtingo krašto.

Kuklios bankininkų premijos

Kas padėjo Kanadai išvengti bėdų, kamuojančių kitas valstybes? Trumpas atsakymas būtų toks: geros politikos ir sėkmės derinys. Pagrindinė šalies ūkio gebėjimo greitai atsigauti priežastis ta, kad nei Kanados finansų sistema, nei gyvenamųjų namų rinka nesustiprino nuosmukio. Bankai ir toliau gavo pelno, išsilaikė, o šiuo metu vėl kyla būstų kainos. Gerai veikė ir reguliavimo institucijos.

Kanados bankai susiduria su dideliais kapitalo reikalavimais ir svertinių paskolų apribojimais. Pavyzdžiui, jų aktyvai gali viršyti kapitalą tik 20 kartų (daug mažiau nei Volstrito ir Europos bankų). Kanadiečiai, įkeičiantys savo nekilnojamąjį turtą už daugiau kaip 80 proc. jo vertės, dar turi apsidrausti (jei staiga negalėtų vykdyti prisiimtų įsipareigojimų) federalinėje agentūroje, Kanados hipotekos ir nekilnojamojo turto korporacijoje. Bankai privalo apdrausti likusią savo hipotekos dalį. Kanadai padėjo ir tai, kad ji turi vieną bankų reguliatorių. 1990 metais penki didžiausi šalies bankai greitai supirko fondų vertybėmis pirmaujančias įmones ir virto universaliais bankais. Tačiau dėl sėkmės ar nuovokumo jie niekada netapo per daug priklausomi nuo investicijų bankininkystės. Na, o nuostabiausia tai, jog bankų akcininkams pavyko pasiekti, kad bankininkų premijos liktų kuklios.

Daugelį šių taisyklių Kanada priėmė išmokusi devintojo dešimtmečio vidurio bankų katastrofos pamokas. Panašiai ji elgiasi ir su valstybės finansais. Iki 1995 metų įsisenėjęs Kanados fiskalinis deficitas, didėjančios valstybės skolos ir sustingusi ekonomika leido dienraščiui "The Wall Street Juornal" vadinti Kanadą "trečiojo pasaulio garbės nare". Paskui prasidėjo deficito mažinimo laikotarpis. Rezultatas buvo toks, kad 2008 metais S.Harperio vyriausybė galėjo sau leisti šiokį tokį paskatinimą. Valstybės skola vis dar mažesnė nei 36 proc. bendrojo vidaus produkto (greitai nukris), o tai sudaro šiek tiek daugiau kaip pusę tebeaugančios Amerikos skolos.

Kalbant apie Kanados atsparumą nevertėtų pamiršti ir sėkmės faktoriaus. Šiaurinės Kanados ekonominiai rodikliai panašūs į Europos, o vakarinės dalies - labiau į Brazilijos. Joje esančių kasyklų, naftos ir dujų bendrovių savininkai bei fermeriai pasipelnė iš prekybos bumo, kurį sukėlė Kinijos apetitas dėl žaliavų. Šis bumas padeda didinti Kanados dolerio vertę, tačiau kyla pavojus, kad Rytų gamintojams gyvenimas taps sunkesnis. Be to, Kanados fiskalinė sveikata šiek tiek sušlubuos dėl labai branginamos, tačiau daug kainuojančios sveikatos priežiūros sistemos ir senstančių gyventojų. Ženklų, rodančių, kad politikai yra pasirengę spręsti bent vieną šių problemų, beveik nėra.

Konservatyvios bankininkystės kaina ir nauda

Ar Kanados politikos modelį galima eksportuoti? Kanados bankų kritikai mano, kad jų konservatyvumas - atvirkštinė patogios oligopolijos dalis. Didžiajam penketui nebuvo leista susijungti, tad iš dalies bankai buvo apsaugoti nuo užsienio kišimosi. Atsisakydami kainų konkurencijos jie dalijosi pelninga vidaus rinka. O ir prižiūrėti šiuos bankus yra daug lengviau, nes pagal tarptautinius standartus jie gana smulkūs, įsikūrę vienas nuo kito vos per kelis šimtų metrų.

Tiesa, dėl to kanadiečiai moka daugiau nei kiti už finansines paslaugas, jaučiamas ir inovacijų trūkumas. Kitų valstybių mokesčių mokėtojai sunkiai dirba, kad sumokėtų už savo bankininkų dūsavimus, todėl gali manyti, jog kanadiečiams pasisekė. Kur nors kitur pakartoti kanadietišką bankininkystės modelį būtų sunku. Bet kai per 20 įtakingiausių pasaulio valstybių lyderių susitikimą amerikiečiai ir europiečiai bandys prispausti S.Harperį, kad įvestų bankams mokesčius, kurie pažabotų jų rizikingumą, premjeras galės atkirsti, kad kanadietiško stiliaus reguliavimas šį darbą atlieka geriau.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"