TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kanclerės pozicijos susvyravo

2009 09 01 0:00
Kol kas Vokietijos rinkėjai palankūs A.Merkel, tačiau likus vos kelioms savaitėms iki visuotinių rinkimų dar galimas lūžis į kitą pusę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors Angela Merkel tebėra populiariausia Vokietijos politikė, regioniniai rinkimai trijose žemėse siunčia prieštaringą signalą jos krikščionims demokratams.

Per sekmadienį vykusius vietos rinkimus Vokietijos kanclerės A.Merkel partija dviejose Vokietijos žemėse užleido pozicijas kairiesiems. Tai gali būti nerimą keliantis signalas jos krikščionims demokratams (CDU) prieš šį mėnesį įvyksiančius federalinius rinkimus.

Nors apklausos rodo, kad A.Merkel konservatoriai populiarumu 12-15 proc. lenkia savo pagrindinius varžovus socialdemokratus, ankstesni 2002 ir 2005 metų rinkimai rodo, jog paskutinėmis savaitėmis parama CDU smarkiai krisdavo.

Prancūzijos pasienyje esančiame vakariniame Saro krašte ir Tiuringijoje, buvusioje komunistinėje rytinėje Vokietijos dalyje, dešimtmetį valdę krikščionių demokratų lyderiai neteko daugiau kaip 10 proc. paramos. Abiejuose regionuose juos gali nušalinti kairiosios pakraipos koalicijos. Pasak ekspertų, socialdemokratus dabar gaubia laimėtojų aura ir tai gali reikšti rinkimų kampanijos lūžį.

Tiesa, kol kas 87 proc. vokiečių mano, jog per rinkimus rugsėjo 27 dieną kanclerė laimės antrą kadenciją. Be to, ne visi regioninių rinkimų rezultatai jai nepalankūs. Po trečio balsavimo rytinėje, taip pat buvusioje komunistinėje, Saksonijoje CDU turėtų išlikti valdžioje, greičiausiai - koalicijoje su verslui palankiais laisvaisiais demokratais (FDP), su kuriais A.Merkel nori bendradarbiauti ir po federalinių rinkimų.

Vis dėlto rizika, su kuria A.Merkel susidurs paskutines keturias kampanijos savaites, aiškiai padidėjo. Bet koks paramos sumažėjimas gali pakirsti jos viltis sudaryti vyriausybę su FDP ir vėl priversti formuoti kitą "didžiąją koaliciją" su socialdemokratais. Tokiai nepatogiai kairiųjų ir dešiniųjų sąjungai ji vadovauja nuo 2005 metų. Tai trukdo kanclerei įgyvendinti svarbius savo politinės darbotvarkės elementus, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius ir pratęsti Vokietijos atominių elektrinių eksploatavimą.

Mažyčiame Saro krašte, kuriame gyvena 1 mln. žmonių, socialdemokratai nori perimti valdžią sudarę koaliciją su kraštutinių kairiųjų "Die Linke" ("Kairė") ir žaliaisiais. Tiuringijoje panaši kairiųjų partnerystė galėtų nušalinti Dieterį Althausą, vieną pagrindinių A.Merkel partijos sąjungininkų Vokietijos rytuose. "Die Linke", kuriai vadovauja populistas ir buvęs socialdemokratų lyderis Oskaras Lafontaine'as, yra tiesioginė buvusios Rytų Vokietijos valdančiosios komunistų partijos, kuri pastatė Berlyno sieną, įpėdinė.

Analitikai sako, jog rinkėjai, pirmenybę atidavę kairiesiems, protestavo prieš konservatorius, nes sieja juos su susikompromitavusiu finansų ir bankų elitu. Vokiečius piktina tai, jog bankininkai vėl išsimoka didžiausias premijas, o bankrutavusių kompanijų vadybininkai gauna neregėtas išmokas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"