TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kapitalizmas yra žmonijos neurozė

2013 11 03 6:00
Šiuolaikinė visuomenė įpareigoja žmones būti laimingus. majix.ca nuotrauka

Laisvė yra puikus dalykas. Tačiau Slovėnijos filosofė Renata Salecl atkerta: ne visuomet. Laisvė rinktis iš neriboto skaičiaus karjeros galimybių ar kavos rūšių galiausiai tampa našta. Mūsų šiuolaikinę kapitalistinę visuomenę valdo "pasirinkimo tironija".

- Norėdami suvalgyti sumuštinį greitojo maisto tinkle "Subway", turime pasirinkti mažiausiai iš šešių variantų. Ar tai jūs turite galvoj, kai kalbate apie "pasirinkimo tironiją"?

- Aš vengiu tokių vietų kaip "Subway", o jei jau ten atsiduriu, visuomet užsisakau tą patį. Kai kalbu apie "pasirinkimo tironiją", turiu galvoje ideologiją, atsiradusią postindustrinio kapitalizmo eroje. Ji prasidėjo nuo Amerikos svajonės - idėjos apie viską savo jėgomis pasiekusį žmogų, kuris pats prasimuša nuo pažemių į viršūnes. Pamažėle ši karjeros koncepcija išsirutuliojo į universalią gyvenimo filosofiją. Šiandien esame įsitikinę, jog galime rinktis viską: gyvenimo būdą, kaip atrodome, net kokią kavą perkame. Mes nuolatos turime sverti savo sprendimus. Tai labai nesveika.

- Kodėl?

- Nes mes nuolatos jaučiamės įsitempę, pervargę ir kalti. Pagal šią ideologiją, patys kalti, jei esame nelaimingi. Tai reiškia, kad padarėme blogą sprendimą.

- O jei pasirenkame teisingai?

- Tuo atveju mes nuolatos jaučiame, kad už kampo slypi kas nors dar geriau. Todėl niekada nesame iš tikrųjų patenkinti ir nenorime sustoti.

- "Paprastam žmogui negalima leisti nuspręsti - jis per kvailas". Tuo šimtmečiais vadovaujasi autokratai. Ar norite pasakyti, kad jie teisūs?

- Ne. Nekritikuoju politinės ir rinkimų laisvės, o tik kapitalizmo iškreiptą koncepciją - iliuziją, kad galiu valdyti savo gyvenimą.

- Bet aš ir galiu. Pats galiu nuspręsti, ko noriu, net jei toji mintis sukelia man stresą.

- Anaiptol. Kartą mano draugė psichologė man papasakojo apie vieną pacientę - moterį, kuri buvo įgijusi puikų išsilavinimą, turėjo gerą darbą, namus ir mylintį vyrą. "Aš viską savo gyvenime padariau teisingai , - skundėsi ji. - Bet aš nesu laiminga". Ji niekuomet nedarė to, ko pati norėjo, o tik tai, ko, jos manymu, iš jos tikėjosi visuomenė.

- Tad turime labiau siekti asmeninės laimės?

- Net ir tai yra iliuzija. Laimė tapo matas, pagal kurį save matuojame. Pasaulyje pilna moterų žurnalų, kurie vienas per kitą pasakoja mums, kaip būti laimingoms. Feisbuke sužinome, kaip kiti žmonės tvarkosi savo gyvenimus. Atsirado net indeksai, kuriais matuojama tautų laimė. "Būk laimingas" - tai tapo socialiniu imperatyvu. Jei nesi, tu - nevykėlis.

- Tačiau šis moto visiems taip pat sako, kad galime rinktis patys. Tai leidžia žmonėms labiau kontroliuoti savo gyvenimą.

- Tai teisinga tik iš dalies. Mes vis tiek negalime kontroliuoti savo pasirinkimų padarinių. Mes ne tik norime pasirinkimo laisvės, bet norime ir garantijos, kad viskas bus taip, kaip įsivaizdavome.

- Kodėl mes taip bijome tiesiog plaukti pasroviui?

- Nes kaskart, kai ką nors pasirenkame, ką nors kita prarandame. Puikus pavyzdys - automobilio įsigijimas. Daugelis žmonių prieš nusipirkdami mašiną nagrinėja reitingus, bet jie ir paskui juos nagrinėją - kad būtų tikri, jog pasirinko teisingai.

- Jei neturiu pasirinkimo, nes nieko neišgaliu įsigyti, ar dėl to būsiu laimingesnis?

- Paradoksalu, bet ne. Vienas didžiausių kapitalizmo laimėjimų yra tas, kad net proletaras vergas jaučiasi šeimininku. Jis tiki turįs galią pakeisti savo gyvenimą. Mus veda viską savo jėgomis pasiekusio žmogaus ideologija: mes dirbame daugiau, vartojame daugiau ir galiausiai vartojame save. Padariniai - perdegimas, bulimija ir kitos gyvenimo būdo ligos.

- Kodėl taip blogai su savimi elgiamės?

- Jau Sigmundas Freudas atrado, kad kentėjimas teikia mums malonumo - keistu mazochistiniu būdu. Pasirinkimo tironija išnaudoja šią silpnybę. Vartotojiška kultūra mus išsekina. Mes kenčiame. Mes save naikiname. Ir mes negalime sustoti.

- Bet mes iš tiesų nesame aukos. Galiausiai, juk patys sukūrėme sistemą, ir tol, kol vartosime, ji egzistuos. Kapitalizmas tik atspindi žmogaus prigimtį.

- Tai tiesa. S.Freudas taip pat sakė, kad mes patys pasirenkame savo neurozes. Kapitalizmas yra žmonijos neurozė.

- Yra kitų kelių. Londone veikia restoranas, kuriame galima gauti tik vieną patiekalą, ir ten rikiuojasi eilės. O kompanija Berlyne parduoda marškinėlius, kurių pirkėjui prieš perkant neparodo.

- Tai sumani vadybos strategija. Tą patį galima stebėti su vaikais. Jei vaiko kino teatre paklausi, ką jis nori žiūrėti, tikriausiai jis nežinos. Bet jei prieš tai pasakysi eime į Džeimsą Bondą, jis tikriausiai ims zyzti: ne, mama, tik ne tai. Jei nėra ribų, jas sukuriame patys.

- Ar kada nors būsime iš tikrųjų laisvi?

- Ne. Bet mes galime gyventi labiau atpalaiduotą gyvenimą. Galime susitaikyti, kad mūsų sprendimai nėra racionalūs, kad mus visuomet riboja visuomenė, kad prarandame kaskart, kai pasirenkame ką nors kita, ir kad negalime kontroliuoti savo sprendimų padarinių.

SpiegelOnline, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"