TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karas moterims

2011 09 24 0:00

Per pastarąjį šimtą metų tyliame, nepripažintame kare žuvo maždaug 200 mln. žmonių - daugiau negu per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus kartu sudėjus. Suvedant gyvenančių žemės rutulyje žmonių balansą, skaičiai nesueina. Kompiuteris kasmet nurodo klaidą: moterys vidutiniškai gyvena ilgiau negu vyrai, vadinasi, pasaulyje jų turėtų būti daugiau. Tačiau taip nėra.

Kai kuriose mūsų planetos vietose moterys tiesiog išgaruoja. Indijoje nesuprantamu būdu dingo 100 mln. moterų. Kinijoje trūksta apie 200 mln. - jos dėl kokių nors priežasčių negimė arba gimusios nežinia kur dingo. Pakistane, kuris mažesnis už tas dvi valstybes, dingusių moterų ir mergaičių nuošimtis dar didesnis.

Pasmerktos dar iki gimimo

Žinome priežastis. Daugelyje šalių, kai paaiškėja, kad moters įsčiose - mergaitė, daromas abortas, kartais net labai vėlyvas.

O jeigu mergytė paliekama gyventi, visai nereiškia, kad ji gyvens. Ją maitina ir prižiūri daug prasčiau negu berniuką. Kinijoje kas savaitę dėl to miršta 800 mergyčių. Bet ar toms, kurios lieka gyvos, geriau? Žymus Amerikos žurnalistas, Pulitzerio premijos laureatas Nicolas Kristoffas su žmona, irgi žurnaliste Sheryl Wudunn Kinijoje, Kambodžoje, Tailande ir kitur aplankė vietas, kur tokių nusikaltimų padaroma daugiausia. Sužinoję, kad kaime bus parduodamų į viešnamius mergaičių turgus, sutuoktiniai ten nuvažiavo. Kaimelis nebuvo kokiame nors užkampyje, o visai prie sostinės Pnompenio. Savo knygoje "Pusiaukelė į dangų" autorių pora pasakoja, kad aukcione buvo parduodama net vienos mergaitės nekaltybė. Budėjo ir policininkas, bet jis žiūrėjo, kad mergaitė nepabėgtų. Vienintelis skirtumas tarp tos turgaus aikštės ir vergų pardavinėjimo XIX amžiuje tik tas, kad visos mergytės paklius į viešnamius, ir visos be išimties numirs nuo AIDS sulaukusios 20-ties.

Turgus nebuvo slaptas. Į prekybą vergais ten žiūrima kaip į žemės ūkio šaką.

Tačiau moterų ir mergaičių tragedija neapsiriboja vergų prekyba. Trijuose žemynuose - Azijoje, Afrikoje, iš dalies Lotynų Amerikoje - moterys gyvena nuolat apimtos mirties baimės. Plačiai išsikerojusi paprotinė teisė nužudyti moterį "ginant šeimos garbę", net jei kilo tik įtarimas. Kartais todėl, kad ji gatvėje pasikalbėjo su kaimynu. Nužudo nebūtinai sutuoktinis. Kartais tai padaro tėvas ar brolis.

Mirtinas pavojus - santuoka

Mirtimi moterys baudžiamos ne tik įtarus neištikimybe, bet ir už nuostolį šeimos ekonomikai. Visuomenėse, kur nuotaka ateidama į naują šeimą atsineša kraičio, jo dydis ir vertė aptariami dar iki vestuvių. Būna, kad nuotakos tėvai prižada daugiau, negu sugeba duoti. Kai naujosios šeimos kantrybė išsenka ir ši nebenori ilgiau laukti, marti dažnai žūsta - ji apipilama verdančiu aliejumi arba sudeginama. Šeimai bus proga gauti kitą kraitį. Policija savo statistikoje užrašo: "Buitinė nelaimė." Tokie reiškiniai gana dažni Indijoje, Pakistane, Bangladeše. Tai ne valsčiai. Tai - pusantro milijardo gyventojų. Egzekucijų pasitaiko ne kasdien, bet siaubą kasdieną patiria milijonai marčių, kurioms tenka baugiai dairytis nežinant, ką už pusvalandžio sumanys anyta ar mylimas vyrelis.

Karus tarp valstybių lydi masiniai prievartavimai, dažnai žudynės. Prisiminkime, kas vyko Raudonajai armijai žygiuojant per Klaipėdos kraštą, Rytprūsius, Vokietiją. Per karus Afrikoje - Sudane ir Zaire - viskas kartojasi.

140 mln. neįgaliųjų

Kiekvieną pavasarį Indonezijoje fondas "Assalam Fundation", islamo visuomeninė švietimo organizacija, rengia nemokamas mergaičių apipjaustymo akcijas. Motinos pačios atveda dukrytes ir atiduoda į vyresnių moterų rankas. Operacija - dalies lyties organų amputacija - vyksta maldos namuose arba mokyklos klasėje. Suolai apdengiami baltomis paklodėmis. Procedūra trumpa, kraujo nelabai daug, bet skauda nežmoniškai. Po visko genitalijos dezinfekuojamos jodu. Moterys padeda mergaitėms apsirengti, jos grįžta į laukimo kambarį ir gauna simbolinę dovanėlę - vaisių, gal kokį drabužėlį ir stiklinę pieno. Išoriniai lytiniai moterų organai dažniausiai visiškai nupjaunami. Oficiali statistika sako - 80 atvejų iš šimto. Dar 15 proc. moterų apipjaustomos dalinai, išpjaunant klitorį. Atsiprašau jaunimo už tas intymias detales. Ir už pasakojimo žiaurumą. Bet reikia žinoti, kokiame pasaulyje gyvename. Dauguma moterų, atvykstančių iš minėtų šalių į Europą, yra apipjaustytos. Net žymios estrados dainininkės arba modeliai.

Dar daugiau. Kai mūsų merginos išteka už tų šalių vyrų, ypač Artimųjų Rytų, jas dažniausiai irgi priverčia atlikti tokią operaciją.

Iš kur tas barbariškumas? Jokio medicininio ar higieninio pateisinimo nėra. 15 Afrikos šalių moterų apipjaustymas uždraustas įstatymu. Bet tai absoliučiai nieko nereiškia, nes apipjaustymo šalininkai tikina, kad ta procedūra daro mergaitę moteriškesnę, kuklesnę. Paskui jos bus "švarios" ir "gražios", nes apipjaustymas sumažina jų libido - potraukį vyrams. Neva jos bus ištikimesnės sutuoktiniui. Neapipjaustyta moteris neva netinka į žmonas. Kvailystė!

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apipjaustytų moterų dabar yra 140 milijonų.

Šiame amžiuje neišvengiamai vyks kova už lyčių lygybę tuose kylančios ekonomikos kraštuose. Prekybos juodaisiais vergais įkarštyje, XVIII amžiaus pabaigoje, iš Afrikos į Naująjį pasaulį buvo atvežta 80 tūkst. vergų. Šiandien per valstybių sienas pervežama 10 kartų daugiau moterų vergių.

Britų medicinos žurnalas "Lancet" rašo, kad į prostitucijos katilą kasmet metama po milijoną vaikų, viešnamiuose jų šiuo metu apie 10 milijonų. Tikslių duomenų nėra, nes iš "dirbančiųjų" viešnamiuose nelengva atskirti verges nuo atėjusiųjų savo noru (t. y., skurdo atvarytų).

Svarbu palaužti dvasią

Viešnamiams būtinai reikia palaužti moterį dvasiškai mušimais, prievartavimu, grasinimais. Tailande buvo atvejis - jautrius asmenis prašau neskaityti, kai šeimininkas privertė penkiolikametę suvalgyti šuns išmatas. Iškankinta mergaitė prarado bet kokią savigarbą ir bet kokią viltį. Jos mušti jau nebereikėjo.

Kai užsienietis eina tų šalių gatvėmis ir prie jo kimba merginos bei mažos mergaitės, svetimšaliui kartais atrodo, kad jos tai daro savo noru. Taip nėra.

Indijoje motinos skiepija dukras kur kas rečiau (skiepai kainuoja!) negu sūnus. Dukterys vežamos į ligonines tik kritiniais atvejais, todėl jų miršta du kartus daugiau negu berniukų.

Nereiškia, kad visa tai vyksta tik ten, kur juodi, rudi ar įžambiaakiai. Rytų Europoje subyrėjus komunizmui užsidarė nereikalingomis tapusios įmonės, o nusikaltėlių grupuotės įgijo plačią dirvą savo veiklai. Ypač gerai tai matyti Rumunijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. Antras faktorius - globalizacija ir vizų režimo supaprastinamas. Mūsų tėvai laikėsi namų. Dabar daug lengviau nuvažiuoti į miestą arba į tolimą šalį. Panelė iš Nigerijos, kurios motina niekada nebuvo apleidusi savo genties, arba lietuvaitė iš mažo miestelio šiandien per kelias valandas gali atsidurti Italijos viešnamyje.

Trečias faktorius - AIDS. Ta liga ir jos baimė turėtų riboti prostituciją. Bet ne. Azijoje ir Afrikoje tikima, kad jeigu turi tą baisią ligą, vienintelis būdas išsigydyti - permiegoti su nekalta mergaite. Žmogžudžiai. Kito žodžio nėra. Kai prieš šimtą metų buvo pradėta švęsti Moters diena, ji buvo skirta moters išsilaisvinimui, teisei balsuoti, lygybei. Per tą šimtą metų buvo pasiekta daugiau negu per kelis tūkstančius iki tol. Bet pasiekta dar ne viskas. Tai leidžia man, ponios ir panelės, jus pasveikinti. Žinote, kokia proga pasveikinti? Kad gimėte Europoje, ir gimėte dabar.

Turite šiek tiek didesnes galimybes..

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"