TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Karas su narkotikais nepasiekia tikslo

2010 06 01 0:00
JAV ir Meksikos pasienyje konfiskuojamos tonos narkotikų, tačiau narkomanų tik daugėja.
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujienų agentūroje "Associated Press" (AP) dirbančios Marthos Mendozos rašiniai ne kartą paskatino Kongresą, Pentagoną ar Baltuosius rūmus susidomėti jos iškelta problema, o tyrimas apie tai, kaip Amerikos kareiviai per Korėjos karą žudė civilius, 2000 metais pelnė autorei Pulitzerio premiją. Naujausias M.Mendozos rašinys apie karą su narkotikais, kuris neduoda jokių rezultatų, gali būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

Po 40 metų JAV kovos su narkotikais, kainavusios trilijoną dolerių ir šimtus tūkstančių gyvybių, kyla klausimas: kas per šį karą pasiekta? Narkotikai dar labiau išplito, o smurtas tapo žiauresnis ir dar daugiau paplitęs. Net Baltųjų rūmų Nacionalinės vaistų kontrolės politikos skyriaus direktorius Gilas Kerlikowske pripažįsta, kad "strategija buvo nesėkminga. Problema tapo dar aktualesnė".

Prezidentas Barackas Obama žadėjo "sumažinti narkotikų vartojimą ir jų keliamą didžiulę žalą" imdamasis naujos nacionalinės politikos - paskelbė kvaišalų vartojimą visuomenės sveikatos problema ir susitelkė į prevenciją bei gydymą. JAV vadovo administracija padidino finansavimą iki rekordinių aukštumų - šiais metais tam skyrė 10 mlrd. dolerių iš 15,5 mlrd. dolerių narkotikų kontrolės biudžeto.

G.Kerlikowske, koordinuojantis valstybinę narkotikų kontrolę, sako, kad praeis nemažai laiko, kol šios išlaidos atsipirks: "Per naktį nieko nepadaroma. Mes niekada nesprendėme narkotikų problemos visapusiškai. Tik suimame narkotikų prekeivį, bet nekovojame su priklausomybe."

Jo pirmtakas Johnas P.Waltersas su tuo nesutinka ir mano, kad visuomenė būtų daug labiau nukentėjusi, jeigu būtų nebuvę karo su narkotikais. Kvaišalų vartojimas buvo pasiekęs viršūnę 1979 metais ir dabar, nors svyruoja, išlieka žemiau šios ribos. Vertinti narkotikų karą gana sunku. Naujausiais duomenimis, piktnaudžiavimas receptiniais vaistais ir marihuanos vartojimas didėja, o kokaino - mažėja. Narkotikų konfiskuojama vis daugiau, tačiau plečiasi jų prieinamumas. "Kalbėti, jog per karą su narkotikais nieko nepasiekta, absurdiška. Tai paneigtų viską, ką padarėme. Tarsi sakytume, kad visi tai darę žmonės tik gaišo laiką", - įsitikinęs J.Waltersas.

Karą išprovokavo hipiai

Aštuntąjį dešimtmetį hipiai rūkė marihuaną ir vartojo LSD. Kareiviai grįždavo iš Vietnamo jau priklausomi nuo heroino. Tuometinis prezidentas Richardas Nixonas inicijavo naują karą ir manė jį laimėsiąs. Po metų prezidentas pasakė: "Mūsų priešas numeris vienas - narkotikų vartojimas. Norint jį nugalėti, būtina smogti visa jėga."

Pirmasis R.Nixono kovos su narkotikais biudžetas sudarė 100 mln. dolerių. Dabar jis siekia 15,1 milijardo - yra 31 kartą didesnis. Kur nuteka šie pinigai, beveik nestabdantys narkotikų antplūdžio? AP nustatė, kad per 40 metų JAV mokesčių mokėtojai išleido daugiau kaip:

* 20 mlrd. dolerių kovai su narkotikų grupuotėmis jų gimtosiose valstybėse. Vien Kolumbijoje - per 6 mlrd. dolerių. Tačiau kokos užauginama tik daugiau, o prekyba ja jau persikėlė ir į Meksiką, kartu pasiimdama ir smurtą;

* 33 mlrd. dolerių reklaminei kampanijai "Tiesiog pasakyk "ne" ir kitoms prevencijos programoms. Bet aukštųjų mokyklų studentai tebevartoja tiek pat narkotikų, kiek ir 8-ąjį dešimtmetį. Daugėja kvaišalų perdozavimo atvejų - pernai jų užfiksuota per 20 tūkstančių;

* 49 mlrd. dolerių Amerikos sienų kontrolei, siekiant sustabdyti narkotikų antplūdį. Šiemet 25 mln. amerikiečių uostys, ris, leisis ar rūkys narkotikus, o tai 10 mln. daugiau nei 8-ąjį dešimtmetį. Didelė dalis kvaišalų bus atgabenta iš Meksikos;

* 121 mlrd. dolerių suimant dėl narkotikų 37 mln. nepiktybinių pažeidėjų - maždaug 10 mln. jų turėjo marihuanos. Tyrimai parodė, kad kalėjimas skatina narkotikų vartojimą;

* 450 mlrd. dolerių valstybiniuose kalėjimuose - kad šie žmonės būtų atskirti nuo kitų. Pernai pusė JAV nuteistųjų kalėjo už narkotikus.

Teisingumo ministerija taip įvertino narkotikų vartojimo pasekmes: "Perdegusi juridinė sistema, nuvarginta sveikatos priežiūros sistema, prarastas efektyvumas ir naikinama aplinka." Tai JAV kainuoja 250

mlrd. dolerių per metus. Ekonomistas Jeffrey Mironas iš Harvardo universiteto sako, kad mokesčių mokėtojai už papildomas išlaidas gauna vienintelį dalyką - padidėjusį skaičių žmogžudysčių.

Ar teisėsauga pajėgi išspręsti narkotikų problemą?

Visada tuo abejojęs Aliaskos senatorius Mike'as Gravelas mano, jog pildosi jo baisiausi nuogąstavimai: "Vykstanti tragedija mums kainavo trilijoną dolerių. Kalėjimai pilni, destabilizuotos tokios valstybės kaip Meksika ir Kolumbija."

Aštuntąjį dešimtmetį daug kas manė, kad sustiprinta teisėsauga pajėgs apsaugoti pietinę JAV sieną ir sustabdyti narkotikų srautą. Buvo steigiami kontrolės punktai, patruliuojama su šunimis, įrengiamos kameros, naudojami judesio ir šilumos detektoriai, nepilotuojami lėktuvai. JAV surentė daugiau kaip 1500 kilometrų betoninių sienų ir stiprių tvorų - jos nusidriekė nuo Kalifornijos iki Teksaso.

Tai narkotikų nesustabdė. JAV kasmet parduodama apie 330 tonų kokaino, 20 tonų heroino ir 110 tonų metamfetamino - pusė to kiekio atgabenama iš užsienio. Dar daugiau parduodama marihuanos. Sučiupti prekeiviai užtvindė JAV teismus. Pernai prokurorai atsisakė registruoti kaltinimus 7482 narkotikų bylose (1 iš 4 tokių bylų), nes jiems tiesiog trūko laiko.

Pastaraisiais metais suimta tūkstančiai Meksikos narkotikų prekeivių bendrininkų, tačiau pristigus įkalčių jie paleidžiami, deportuojami arba išteisinami.

Meksikoje prekeiviai naudojasi palaužta juridine sistema. Tyrėjai nesugeba surinkti įkalčių, o kai pavyksta, jie dažniausiai nužudomi. Menkai uždirbantys policininkai jėga išmuša prisipažinimus iš įtariamųjų, bet teisėjai, jau nebežiūrintys pro pirštus į prievartą, susierzinę juos paleidžia. Be to, prekeiviai, net uždaryti JAV ar Meksikos kalėjimuose, toliau užsiima savo veikla - užsakinėja nužudymus, organizuoja narkotikų platinimą, o Meksikoje kartais net išsiperka laisvę.

Smurtas apima Meksiką. Siudad Chuarese, Meksikos narkotikų ir smurto epicentre, pernai per susirėmimus su karteliais žuvo 2600 žmonių. Šis milijoninis miestas tapo vienas baisiausių pasaulyje. Jame niekas nėra nuteistas už žmogžudystę, susijusią su organizuotu nusikalstamumu.

10 proc. Meksikos biudžeto sudaro įplaukos iš narkotikų, todėl nelabai ir stengiamasi pažaboti kartėlių. "Nušovus ar pasodinus už grotų prekeivį, atsiranda eilė norinčiųjų jį pakeisti, nes tai geri pinigai", - aiškina Walteris McCay, vadovaujantis Policininkų sertifikavimo centrui Meksiko mieste.

W.McCay priklauso 13 tūkst. narių turinčiai teisėsaugos grupei. Ją sudaro policininkai, teisėjai, prokurorai, kalėjimo prižiūrėtojai ir kiti, norintys legalizuoti narkotikus. Prieš dešimtmetį nė vienas politikas nebūtų net užsiminęs apie jų įteisinimą, tačiau dabar ima vyrauti nuomonė, kad bent jau marihuaną galima pardavinėti kaip tabaką ir alkoholį.

Lapkritį Kalifornijos rinkėjai spręs, ar legalizuoti marihuaną, o Pietinės Dakotos gyventojai metų pabaigoje balsuos, ar leisti naudoti marihuaną medicinos tikslams - tai jau daroma Kalifornijoje ir 13 kitų valstijų. B.Obama teigia, jog administracija nesiims veiksmų prieš marihuaną ligoninėse, jeigu šios laikysis įstatymų.

Drausti ar gydyti?

Meksikos prezidentas Felipe Calderonas sako, kad jei Amerika nori išspręsti narkotikų problemą, ji turi sumanyti, kaip patenkinti amerikiečių kvaišalų troškulį. JAV prezidentas ir bando tai padaryti. Vis dėlto kol kas abi valstybės daugiau pinigų skiria kovai su šia negerove, bet ne gydymui ir prevencijai, nors B.Obama per rinkimų kampaniją kalbėjo, kad narkotikų vartojimas turėtų tapti labiau sveikatos, o ne teisėsaugos problema.

Iš rekordinės 15,5 mlrd. dolerių sumos, skirtos šiemet karui su narkotikais, beveik du trečdaliai teks policijai, kareiviams ir pasieniečiams, siekiantiems konfiskuoti narkotikus ir areštuoti prekeivius bei vartotojus. Tik apie 5,6 mlrd. dolerių būtų išleista prevencijai ir gydymui. "Amerikiečiai pirmą kartą susidūrė su administracija, kuri žvelgia į narkotikų problemą pro viešosios sveikatos mandatą", - pabrėžia ekonomistas ir narkotikų politikos ekspertas Johnas Carnevale. Tačiau, jo nuomone, JAV administracija ir toliau per daug finansuoja neefektyvias draudimo įvežti į šalį priemones, o gydymo ir prevencijos programoms pinigų trūksta.

G.Kerlikowske taip pat mano, jog laikas baigti kalbėti apie karą su narkotikais ir pasitelkti gydytojus, kad jie atlikdami įprastą medicininę apžiūrą nustatytų, ar žmogus vartoja kvaišalus. Tai būtų daug veiksmingesnė priemonė. Prieš penkiolika metų, kai vyriausybė liepė gydytojams per apžiūrą klausti pacientų, ar šie vartoja narkotikus, pasirodė, jog geriausias būdas sustabdyti į juos linkusius žmones. Tačiau šiai programai iš B.Obamos biudžeto numatyta tik 7,2 mln. dolerių.

Karą paskelbė R.Nixonas

Londono ekonomikos mokyklos profesorius Fernandas Mena primena, kad prieš 100 metų narkotikai buvo tiesiog prekė. Vakarų kultūros permainos susiejo juos su amoralumu ir iškrypėliškumu. Religiniai judėjimai paskelbė kryžiaus žygį narkotikams. 1904 metais vienas iš Tolimųjų Rytų grįžęs vyskupas siekė uždrausti opijų, nes pastebėjo "moralinę vietinių degradaciją". 1914 metais "The New York Times" rašė, kad kokaino paveikti juodaodžiai vykdė "žiaurius nusikaltimus", be to, tapo atsparūs policijos kulkoms. Dar po kelių dešimtmečių narkotikai virto blogio sinonimu. Tuo ir pasinaudojo R.Nixonas, paskelbęs jiems karą.

"Narkotinė priklausomybė - problema, veikianti Amerikos kūną ir sielą. Ji tyliai įsėlina į namus ir sunaikina vaikus, suardo ryšį su kaimynais. Turėtume pabandyti geriau suprasti sąmyšį, neviltį ir nusivylimą jaunų žmonių, kurie vartoja narkotikus ir pavojingus vaistus", - 1971 metais Kongrese kalbėjo R.Nixonas.

Vos po poros metų jaunasis B.Obama, kaip pats rašė knygoje "Mano tėvo svajonės", tapo vienu iš tų jaunų vartotojų, kurie rūkė marihuaną ir "truputį pauostydavo, kai galėdavo įpirkti".

Taigi ar verta tęsti kovą, kuri neduoda jokio rezultato? Prieš atsakydama į šį klausimą Saugumo departamento sekretorė Janet Napolitano padarė pauzę. "Tai dalykas, dėl kurio verta kovoti, nes tai kova už kieno nors gyvybę, už vaiko gyvybę, jo gebėjimą sėkmingai ir produktyviai gyventi užaugus. Statymai per dideli, kad viskas būtų palikta savieigai", - atsakė ji.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"